„Pilkojo kardinolo“ grįžimas? G.Landsbergis patarėju svarsto skirti A.Janušką

Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis komentuoti šį procesą atsisako.

15min kreipėsi į ministro atstovę spaudai su klausimais, ar URM inicijavo patikrinimo procesą dėl A.Januškos galimybių dirbti su slapta informacija ir ar G.Landsbergis svarsto skirti A.Janušką savo patarėju.

Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė raštu atsakė, kad „šiuo metu permainos politinėje ministro G.Landsbergio komandoje nevyksta“. Konkrečiai atsakyti į klausimus dėl A.Januškos patikrinimo ji atsisakė.

Su pačiu A.Januška 15min susisiekti nepavyko, jis telefonu ketvirtadienį neatsiliepė.

Įtakingas diplomatas

Nepriklausomybės akto signataras A.Januška prieš kurį laiką buvo laikomas vienu įtakingiausių valstybės tarnautojų šalyje.

A.Januškos bendražygiai jį vadina talentingu geopolitikos strategu, vienu iš Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos architektų.

Dėl savo įtakos viešojoje erdvėje jis buvo pelnęs „pilkojo kardinolo“ pravardę, „valstybininkų“ grupės lyderio etiketę.

A.Januška Lietuvos diplomatinėje tarnyboje dirbo nuo 1992 metų, o jo įtaka itin išaugo tapus prezidento Valdo Adamkaus patarėju 1998 metais. Vėliau jis grįžo į URM, 2006 metais buvo paskirtas tuometinio premjero Gedimino Kirkilo patarėju.

Kritikai yra A.Janušką kaltinę dėl esą neskaidrių ryšių su verslu ir žvalgyba. Jo vaidmuo ir įtaka buvo narpliota per parlamentinį VSD tyrimą po žvalgybos pareigūno Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje 2006 metais.

A.Januškos ir kitų vadinamųjų „valstybininkų“ veiklą kritikavo tuometiniai konservatorių vadovai, įskaitant Andrių Kubilių ir Rasą Juknevičienę.

„Scanpix“ nuotr./Valdas Adamkus ir Vladimiras Putinas (2001.03.30)

A.Januška viešajame gyvenime tapo mažiau matomas po to, kai Seimo ir prezidento rinkimus 2008–2009 metais laimėjo konservatoriai ir Dalia Grybauskaitė. 2009 metais jam skirta signataro renta.

Tačiau pastaraisiais metais A.Januška vėl atsidūrė G.Landsbergio aplinkoje, ėmė aktyviau dalyvauti konferencijose, komentuoti žiniasklaidoje.

Pastaruoju metu jis viešojoje erdvėje gynė konservatorių lyderio poziciją įvairiais klausimais, pradedant ginču su prezidentu Gitanu Nausėda dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje ir baigiant Taivano atstovybės atidarymu.

„Valstybininkų“ etiketė

A.Januška kai kurių politikų ir žiniasklaidos atstovų buvo siejamas su vadinamaisiais „valstybininkais“, vadintas vienu iš įtakingiausių jų atstovų.

„Valstybininkų“ vardu neoficialiai buvo pavadinta grupė įtakingų tarnautojų bei pareigūnų, kurie, kritikų teigimu, manipuliuodami įtaka ir ryšiais, neskaidriai priiminėjo sprendimus, apeidami demokratinį politinį veikimą.

Teigta, kad pats A.Januška dažnai likdavo šešėlyje, bet dalyvaudavo svarbiausiuose procesuose, kelti klausimai dėl jo ryšių su dujas importavusia energetikos įmone „Dujotekana“.

Olgos Posaškovos nuotr./Albinas Januška 2011 metais

Kita pusė tvirtino, kad mistifikuotos kalbos apie „klaną“ neturėjo jokio realaus pagrindo – nors aukštas pareigas ėję bendraminčiai iš tiesų neformaliai pabendraudavo, tai buvo natūralu ir ne tik nepakenkė, o ir padėjo valstybei eiti vakarietišku keliu.

A.Januškos šalininkų teigimu, vykstant galių žaidimams dėl įtakos – ir galbūt įsikišus Rusijai – valstybei nusipelnę asmenys buvo nepagrįstai apšmeižti.

A.Januškos darbas konservatorių lyderio komandoje žymėtų tam tikrą simbolį politinį pokytį, nes būtent šios partijos buvusi vadovybė aktyviai kėlė klausimus dėl „valstybininkų“ nederamos įtakos.

STT ir VSD pateikta informacija G.Landsbergio teisiškai nesaisto – įvertinęs ją, galutinį sprendimą turi priimti pats ministras.