Kitų Panevėžio rajono gyvenviečių bendruomenės draugiškai pavydi. Sako – ta Piniava, nors nuo plento atrodo kaip priemiesčio kvartalas, iš tiesų yra visapusiškai patraukli kurortinė gyvenvietė.
Ar ne kurortas, jei iš kelių pusių gyvenvietė remiasi į tikrą mišką. Žmonės jame gali atsidurti tiesiog per kelias minutes – lyg pas kaimyną nueiti. Taip visada nebuvo, tačiau apie tai – vėliau.
Nuo šiaurinės pusės Piniavą aprėmina gana sraunus Lėvuo ir nuostabi pakrantė. Iš kitos pusės tiesus kelias į Panevėžį – šventas ne tik dėl susisiekimo. Tuo pačiu tai ir Baltijos kelio dalis su atminimo simboliais.
Žinoma, vietiniai nemažai padarė, kad šis šventas kelias nebūtų toks triukšmingas. Keliose vietose supiltos sankasos nuo mašinų triukšmo. Ne tik padeda, bet ir gražu.
Jos jau pradeda žydėti įvairiausiomis gėlėmis. Taip pat su vietos bendruomenės pastangomis įrengtas eismo žiedas, kuris sulėtina „Via Baltica“ kelyje įsismaginusius vairuotojus.
Tradicija – kasmetiniai kalendoriukai
Prie puikiai sutvarkytų bendruomenės namų pasitinka tryse – pirmininkas Zigmantas Babilas, nuolatinis ūkio prižiūrėtojas Virgilijus Kiaušas ir dažnai dizainerės pareigas einanti Danguolė Bulbenkovienė.
Gyventojų bendruomenė „Piniava“ veikia jau 16 metų. Faktas – nuo to laiko kai ji susikūrė Piniava tik gražėja.
Šiandien tik tiek, tačiau bendruomenėje aktyvių narių nemažai. Kartais skaičiuojami šimtais. „Galėtų būti ir daugiau“, – nepuola džiaugtis pirmininkas, skaičiuodamas, jog gyventojų yra beveik 2000.
Patalpos – šviesios, patogios ir labai reikalingos. Daugiau nėra ir ką pasakyti. Nebent tai, kad čia yra tokia unikali tradicija – per rinkimus balsavęs žmogus gauna kalendoriuką su tų metų simboliu.
Tą simbolį sukuria ir pagamina nagingas vietinis meistras. Kažkas nufotografuoja – padaro kalendoriukus. Juos kiekvienais metais gauna piniaviškiai, o simbolis papuošia gyvenvietę.
Judame apsidairyti. Pamatysime tai, ko nuo kelio nesimato. Iš tiesų – miškas visai šalia. Danguolė skuba aiškinti, jog ši gyvenvietė – ne taip kaip daugelis šalia didesnių miestų – nėra susikūrusi pirmaisiais nepriklausomybės metais, kuomet visi siuvo džinsus, mezgė megztinius ir iš to statė didžiulius namus. Tai greičiau girininkijos gyvenvietė, kuri ilgainiui virto patraukliu priemiesčiu.
Tiltai jungia ir skiria
Z.Babilas stabdo automobilį prie upės pakrantės. Tai upė, kuri plukdo vieną gražiausių vardų šalyje – Lėvuo. Pirmininkas pusę lūpų burba – kupiškėnai kartais savo mariom labai nusausina Lėvens vandenis.
Kaip tik dabar pakrantės pievos nuklotos pavasario gėlėmis.
Čia galima pamatyti didžiausią šios gyvenvietės turtą – kruopščiai sutvarkytą pakrantę. Viskas idealiai tinka poilsiui, iškyloms. Sutvarkyta tikrai nemaža pakrantės dalis. Planuojama ir daugiau.
Netoli vienas kito yra du tiltai. Vienas – beždžionių – toks siūbuojantis. Juo dažnai naudojasi žvejai ar tie, kuriems patinka ekstremalumai. Iš tiesų tai viena iš Piniavos atrakcijų.
„Kiekvienais metais tenka tiltą paremontuoti. Vanduo su ledais pakyla taip, kad pasiekia tiltą ir jį gerokai sužaloja“, – pasakoja pirmininkas.
Kitas tiltas – stabilus ir tvirtas, kuris vietiniams labai praverčia. Juo patogesnis susisiekimas dviračiais. Beje, ties šiuo tiltu kitoje upės pusėje – poilsio zona, kur įrengti aikštynai.
Na, Galima sakyti, kad kol kas tai erdvė su galimybe žaisti krepšinį ir tinklinį, stovyklauti, rengti šventes po atviru dangumi. Ateityje čia numatyta nemažai planų. Visas Panevėžys važiuos čia ilsėtis ir pramogauti. Nemažai atvyksta jau dabar.
Buvo ir dar vienas tiltas, tačiau seniai. Tik jo polių likučiai belikę. Kol nebūdavo kelio Panevėžys–Pasvalys, pagrindinis kelias ėjo čia.
Erdvė fantazijai neribota
Prie pagrindinio kelio, vedančio tiesiai į Panevėžį, taip pat verta sustoti. Čia yra didžiuliai plotai, kuriuos reikia šienauti, tačiau taip pat čia yra neribota erdvė vietinių fantazijai reikštis.
Įspūdingai atrodo milžiniškas krepšys, ir ratas. Šios dekoracijos yra iš gamtinių medžiagų, todėl tarnauja tik keletą sezonų.
Netrukus vėl reikės ką nors sugalvoti. Ir tai tikrai pavyks.
Piniava kasmet gražėja, keičiasi, akį traukia ne tik nepriekaištingai sutvarkyti žalieji plotai, gėlynai, alpinariumai bet ir skulptūros iš šiaudų, augalų, metalo, medžio.
Piniavos bendruomenė žaliuosius plotus prižiūri bei tvarko be jokio atlygio. Kaskart reikia nupjauti apie 4 hektarus pievos.
„Akumuliatoriniai modernūs gaminiai labai palengvintų mūsų bendruomenės gyvenimą. Ypač jie praverstų tose vietose, kur sunkiai prieinama elektra, statiems šlaitams prižiūrėti“, – teigė dažniausiai žolę pjaunantis Virgilijus. Priminė – jei nori gražios vejos, reikia seną ir vis remontuojamą traktoriuką kurti kas dvi savaites.
Bendruomenės nariai trokšta nestovėti vietoje, kurti dar gražesnę aplinką, įrengti daugiau gėlynų, pasodinti formuojamų augalų, kuriems prižiūrėti taip pat būtų labai reikalingos kokybiškos priemonės. Idėjų – milijonas, planų – taip pat. Kartais šie žmonės pasiekia gerokai daugiau nei turi galimybių.
