Anot savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktoriaus Edmundo Kačkaus, rezervas mokėti savivaldybės darbuotojams kalėdines premijas ar priedus gal ir atsirastų, tačiau stabdo tai, kad savivaldybė turi daug skolų.
„Aš neturiu galutinės nuomonės, reikia ar ne mokėti papildomas išmokas prieš Kalėdas. Viena vertus, savivaldybė turi daugybę skolų, tad išlaidauti nereikėtų. Kita vertus, per pastaruosius dvejus metus darbo užmokesčio fondas sumažintas drastiškai – nuo 46 iki 26 mln. Lt, mažėjo ir darbuotojų, ir jų atlyginimai. Daug darbuotojų pavadavo kolegas, kai šie sirgo ar atostogų metu, dirbo papildomai, o už tai jiems šiemet nebuvo mokama“, – sakė E.Kačkus.
Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis savo kuruojamos srities darbuotojų nudžiuginti taip pat negalėjo. „Tikrai neplanuojame mokėti premijų nei mokytojams, nei mokyklų ar vaikų darželių vadovams ar auklėtojams, nei departamento darbuotojams. Žinoma, dėl priemokų ir premijų mokytojams sprendžiu ne aš, o mokyklų vadovai, nes jie yra darbdaviai, bet nemanau, kad mokyklų vadovai šiam tikslui skirs papildomų pinigų“, – sakė G.A.Petronis.
Anot direktoriaus, tai bus daroma ne todėl, kad trūktų pinigų. „Yra mokyklų, kuriose itin efektyviai naudojamos mokinio krepšelio lėšos, puikiai komplektuojamos klasės, ypač didžiosiose keturmetėse gimnazijose. Tad sutaupoma, būtų iš ko ir premijas mokėti, bet nenorima nemalonumų – pernai kelios mokyklos mokėjo priedus prie atlyginimų ir nukentėjo per Valstybės kontrolės patikrinimus, buvo rasta tam tikrų pažeidimų, daugiausia formalių dėl netinkamai parašytų įsakymų ar panašiai. Todėl abejoju, ar šiemet kuris nors mokyklos vadovas rizikuos“, – kalbėjo G.A.Petronis.
Sutaupytus mokinio krepšelio pinigus mokyklos privalės grąžinti į šalies biudžetą. Vilniaus mokytojas, turintis per savaitę 18 darbo valandų, per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 2 tūkst. Lt, neatskaičius mokesčių.
Paskatinti darbuotojus norėtų
Anot Vilniaus centrinės bibliotekos direktorės Rimos Gražienės, šiemet pavyko truputį sutaupyti, todėl norėtųsi geriausius darbuotojus prieš Kalėdas paskatinti bent nedideliais priedais.
„Juk mums buvo skirta tam tikra pinigų suma, mes daugiau neišleidome. Kažkas išėjo iš darbo, sirgo, todėl pavyko sutaupyti, tai kodėl turime tuos pinigus grąžinti į biudžetą ir skriausti savo darbuotojus? Juk jie tikrai daug papildomai dirba, atlyginimus gauna nedidelius“, – sakė R.Gražienė. Tiesa, galutinio sprendimo, ar bus mokami priedai, biblioteka dar nėra priėmusi.
Savivaldybės valdomo Kalvarijų turgaus administracijoje dirbantys asmenys kalėdinių premijų gali sulaukti. Anot turgavietės administracijos direktorės Genovaitės Karolinos Meilūnienės, ketvirtadienį susirinksianti turgaus valdyba spręs, ar jas mokėti. „Pasklido kalbų, kad turgaus kontrolieriai uždirba net po 5 tūkst. Lt, bet tai netiesa, atskaičius mokesčius jų uždarbis siekia tik apie 1,5 tūkst. Lt. Todėl, manau, kalėdinė priemoka reikalinga, juk jų darbas nėra lengvas, jiems tenka keltis 4 val. ryto, šalti vaikščiojant po turgų žiemą“, – aiškino G.K.Meilūnienė.
Anot turgavietės vadovės, rezervas mokėti kalėdines priemokas būtų rastas, nes po truputį skolas grąžina skolininkai, prieš Kalėdas daugėja ir pirkėjų, ir pardavėjų.
Savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ darbuotojai apie premijas šių metų gale galės tik pasvajoti – šios bendrovės Komunikacijos skyriaus vadovas Robertas Šuliauskas užtikrino, kad jų nebus. „Kai įmonė dirba nuostolingai, apie premijų mokėjimą kalbos nėra. Net kalbėdami apie nedidelius renginius vaikams, svarstome, iš kur gauti lėšų“, – sakė R.Šuliauskas.
Motyvuoja ne tik pinigai
Tarptautinės mokymo kompanijos „DOOR Training and Consulting Baltic“ partneris, atlyginimų ir motyvavimo sistemų konsultantas Robertas Mincevičius teigė, kad piniginės premijos iš tikrųjų yra motyvacijos priemonė, tačiau abejojo, ar gera. „Esminis dalykas būtų, už ką ta premija yra mokama. Ar už darbo rodiklius, ar tai istoriškai susiklostęs dalykas, kai premijos mokėtos prieš 10 metų ir dar 10 metų bus mokamos. Daugumoje valstybės sektoriaus institucijų istoriškai susiklostė, kad metų pabaigoje mokama vadinamoji trylikta alga, tad tarsi savaime suprantama, kad ji turi būti. Atrodo, kai ji yra, tai tarsi nieko nedžiugina, bet kai atimama, visi supyksta“, – sakė R.Mincevičius.
Anot konsultanto, jeigu premija būtų mokama už tam tikrus pasiekimus, tai būtų kur kas efektyvesnė motyvacivimo priemonė, tačiau valstybės sektoriuje sudėtinga pamatuoti tuos pasiekimus, sunku išvengti subjektyvumo. „Manau, turėtų atsirasti požiūris, kad vertinamas pats žmogus, jo darbas, bet tas įvertinimas nebūtinai turi finansinę išraišką. Sena tarybinė garbės lenta, man atrodo, yra fantastiškas dalykas. Tarkim, jeigu yra renkamas geriausias mėnesio darbuotojas, o žmogui reikia pripažinimo, tai puikiausia motyvavimo priemonė. Žinoma, tiems, kuriems reikia finansinio paskatinimo, ji netiks, bet kai kuriems užtenka vien to, kad patenka tarp išrinktųjų“, – galimybes kitaip motyvuoti darbuotojus nurodė R.Mincevičius.
