Dalyvaudamas parlamentarų grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ diskusijoje S.Babilius pasiūlė Lietuvai būti novatoriškai ir pasiūlyti nuo skolų krizės kenčiančiai Europos Sąjungai (ES) liautis švaisčius šias lėšas jokios naudos neduodančiam pirktam programų viešinimui.
„Problemą būtų galima iškelti ir ES lygiu, nes tos visos finansinės perspektyvos nekokios, o viešinimas – tai nėra racionaliai išleidžiami pinigai“, – mano S.Babilius.
Anot jo, dabartinė situacija rodo, kad valstybės institucijos iš viešinimo konkursus laimėjusių įmonių visuomet tikisi ne tik paviešinti tai, kas suplanuota, bet ir įgauti įtaką.
„Situacija, kai valstybė per dvejus metus išleidžia 44 mln. litų viešosios informacijos pirkimui, yra keista, nes valstybė krizės laikotarpiu tampa vienu didžiausių rinkos dalyvių ir garantuoja stabilias pajamas pakankamai brangiomis kainomis. Dar blogiau, kad ta viešoji informacija yra perkama per tarpininkus, t.y. per agentūras. Tada atsiranda sąlygos prekiauti įtaka, o ne pirkti informaciją“, – kalbėjo S.Babilius.
Televizijos TV3 žinių tarnybos vadovas teigia, kad tokios didelės sumos, skiriamos viešinimui, automatiškai užprogramuoja žiniasklaidą perkančią įstaigą girti ir kitose laidose, nes finansinė įtaka tampa milžiniška ir jos niekaip neįmanoma išvengti.
Naudos nulis
Negana to, pasak pasisakiusiojo, neretai pasitaiko ir taip, kad pačios valstybinės įstaigos pirkdamos reklamą prašo pažeisti įstatymus ir ją publikuoti paslėptą.
„Man pačiam yra tekę susidurti su situacija, kai užsakovas valstybės vardu bando primesti prašymus, reikalavimus turiniui. Mes perkame klipus, straipsnius, bet norim, kad būtų tam tikroje vietoje ir, netgi, nebūtų išskiriami tais skiriamaisiais bruožais, kurių reikalauja įstatymas. Situacija tampa absurdiška, kai valstybė savo europiniais pinigais gadina žiniasklaidą“, – sakė jis.
Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) atstovės Audronės Nugaraitės, ne vienas tyrimas parodė, kad už milžiniškas sumas perkama valstybės įstaigų informacija visuomenei nepadaro jokio poveikio.
„Tai skirtis, kur reiktų labai tartis su visuomene ir peržiūrėti, kiek ir kaip institucijos turėtų save pristatyti visuomenei. Ar tikrai pažymėtas ženkliuku rašinys, siužetas duoda tokią naudą, kokie yra įdėti pinigai?“ – klausia A.Nugaraitė.
Ji teigė, kad artimiausiu metu LŽS keis ir taisys Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, nes daugelį dabartinių žiniasklaidos problemų išspręstų ir griežtesnė žiniasklaidos savireguliacija.
Sumų kontroliuoti negali
Savo ruožtu „Delfi“ projektų vadovas Justinas Vanagas tikino, kad problemų viešųjų pirkimų srityje sumažėtų, jei žiniasklaidai būtų mokama ne bet kam už bet kokios informacijos platinimą, bet tiems, kurie pasiūlo įdomiausią projektą.
Jam pritarė ir viešuosius pirkimus prižiūrinčios Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas. Be to, jis išsakė nuomonę, kad suvaldyti pinigų srautus viešuosiuose pirkimuose informacijos viešinimui galima telkiant juos visus vienose rankose.
„Mes negalime sukontroliuoti 44 mln. litų europinių pinigų. Mes jų nesustabdysime ir nesukontroliuosime. Čia pačios ministerijos turi spręsti, ar ta reklama tikrai reikalinga. Mes pastebime, kad kartais nelabai naudingai panaudojami pinigai, tačiau mes žiūrime tik teisėtumo, o Valstybės kontrolė turėtų pasakyti, ar pinigai efektyviai panaudoti“, – sakė jis.
VPT vadovas pažymėjo, kad mažiau landų pažeidimams viešųjų pirkimų srityje bus jau kitąmet, kai dėl kiekvieno neskelbiamo pirkimo organizacijos privalės tartis su VPT.
