Pro pagrindines duris patekusį į pastato vidų žmogų pasitinka nepermatomu stiklu uždengtas budėtojo langelis, už kurio esančiame kambaryje ant sienos sukabinti visi komplekso raktai, įrengtos stebėjimo valdymo sistemos, serverinė.
Pirmajame aukšte įrengtos patalpos iš pirmo žvilgsnio panašios į administracines – darbo kabinetus, pasitarimų kambarius. Vaikštant siaurais koridoriais nesunku ir pasiklysti – visos durys atrodo vienodos, ant sienų nėra jokių krypties ženklų, telieka pasikliauti tik kabinetų numeriais.
Didžiąją dalį patalpų saugo sunkios tamsiai mėlynos šarvuotos durys. Kai kurios jų – su kodinėmis spynomis. Kone visos detalės – amerikietiškos: nuo spynų iki durų vyrių ir ventiliatorių.
Pirmajame aukšte, prie pat administracinės zonos ir du garažai, iš kurių galima patekti tiesiai į pastato vidų.
Dar vienas didesnis garažas yra ir kitoje pastato dalyje. Šiame priestate esanti struktūra labiausiai primena tai, ką „ABC News“ savo reportaže galėjo pavadinti „pastatu pastate“.
Tiesiai iš garažo į vidų veda sunkios dvivėrės durys, priešais – didelė patalpa su atsarginiu generatoriumi ir kitas kambarys, kurio paskirtį sunku nusakyti.
Ant pailgos keliasdešimties kvadratinių metrų dydžio patalpos grindų ir sienų išlikusios tik žymės nuo nuimtos papildomos dangos bei iš sienos styrantys garso ir vaizdo signalų perdavimo laidai.
Iš administracinių patalpų į šią zoną patenkama tik per sunkias šarvuotas duris, kurios vizualiai skiriasi nuo aplinkinių. Ant didžiosios dalies durų matomos ir plombos, kuriose esančiame plastiline galima palikti štampus ir duris užantspauduoti.
Antrajame pastato aukšte įrengta keliolika kuklių gyvenamųjų kambarių. Vietos juose nedaug, ypač, įsivaizduojant, kad dar ten turėtų tilpti lova ir spintelės daiktams. Visuose kambariuose įrengti ir atskiri tualetai bei dušai.
Kone visa išlikusi įranga čia taip pat amerikietiška – pradedant dušų kabinomis ir čiaupais, baigiant užsilikusiais atsarginiais oro filtrais ventiliacijos sistemoms.
Antaviliuose šeimininkavusius CŽV agentus pakeitė Lietuvos saugumiečiai ir iki šiol čia veikė Valstybės saugumo departamento Mokymo centras.
Nors pastatas Turto bankui priklauso nuo 2018-ųjų, tačiau saugumiečiai juo naudojosi pagal panaudos sutartį ir perleido tik patys persikėlę į pagrindinę institucijos būstinę Pilaitėje.
Turto bankas ruošiasi skelbti šio pastato – gyvenamojo namo su jojimo klubu ir kavinės patalpomis – aukcioną, tik neaišku, kada tai darys.
-
EŽTT: Lietuvoje ir Rumunijoje veikė slapti CŽV kalėjimai, prezidentė sako, kad sprendimą privalu vykdyti
-
Teisėjas E.Kūris: neapsimeskime, kad slapto kalėjimo Lietuvoje nebuvo
-
Lietuva atidėjo 130 tūkst. eurų CŽV kaliniui, perkvalifikavo tyrimą, prašo JAV garantijų
-
Vyriausybė Strasbūro teismui pateikė poziciją dėl antrosios CŽV kalėjimo bylos
-
Vieta, kur Lietuvoje galimai veikė CŽV kalėjimas, vis dar paslėpta nuo visuomenės akių
„Objekto parengimo pardavimui procesas šiuo metu dar nėra pradėtas, taigi kol kas negalime pasakyti, kada konkrečiai bus paskelbtas jo aukcionas. Tačiau preliminariai pardavimas numatytas 2022 metų antroje pusėje–2023 metais“, – anksčiau šią savaitę 15min nurodė Turto banko komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu.
Ji teigė, kad, pardavus pastatą, gautos lėšos bus skirtos VSD administracinio pastato, esančio Vilniuje, adresu Pilaitės pr. 19, projektui.
Lietuva nepripažįsta
Lietuva iki šiol nepripažįsta, kad šalyje, maždaug 15 kilometrų atstumu nuo sostinės nutolusiuose Antaviliuose, veikė CŽV kalėjimas – 2016-aisiais tuometis teisingumo viceministras Paulius Griciūnas Strasbūro teisme sakė, kad pastatas Antaviliuose buvo žvalgybos paramos centras, bet ne kalėjimas ar sulaikymo centras.
2009-aisiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽV sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad sąlygos tam buvo.
2014-ųjų gruodį JAV Senatas paskelbė ataskaitą apie slaptus CŽV įkalinimo centrus. Joje minimas ir „violetiniu“ vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose, šalia Vilniaus.
Priteista kompensacija
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 metų gegužę paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti ir įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah. Penktadienį pranešta, kad Lietuva pervedė šią kompensaciją.
Iš viso EŽTT Lietuvai yra priteisęs sumokėti 130 tūkst. eurų: 100 tūkst. eurų – Abu Zubaydah'ai, 30 tūkst. eurų – jo atstovei.
Strasbūro teisme šiuo metu nagrinėjama ir antra byla, kurioje skundą Lietuvai dėl neteisėto kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje yra pateikęs Saudo Arabijos pilietis Mustafa al Hawsawis.
Generalinė prokuratūra nuo 2018 metų lapkričio atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis. Šis tyrimas vis dar tebetęsiamas.
