Tačiau šis atvejis – kitoks. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje prokuratūra bylą perdavė teismui ir tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinis teismai pripažino, jog buvo trukdyta profesinės sąjungos veiklai ir numatyta bausmė. Vienas esminių įrodymų šioje byloje – garso įrašas, kuriame vadovaujantis asmuo ragina pavaldinį išstoti iš profesinės sąjungos grasindamas atleidimu iš darbo, jei to nepadarys.
Veiksmas vyko 2019 m. pavasarį UAB „Transachema“, kuri yra koncerno „Achemos grupė“ narė. Šioje geležinkelio transporto paslaugas teikiančioje įmonėje darbuotojai į profesinę sąjungą susibūrė 2018 m. pradžioje. 80 proc. darbuotojų jungianti organizacija netrukus inicijavo derybas dėl kolektyvinės sutarties, tačiau po beveik metus trukusio vilkinimo iš darbdavio pusės, darbuotojai pradėjo svarstyti pasiūlymą streikuoti ir galiausiai toks sprendimas buvo priimtas.
Štai tada ir atsiskleidė tikrasis darbdavio bei jų atstovų veidas. Pasipylė darbuotojų prašymai išstoti iš profesinės sąjungos, kaip paaiškėjo, dalis jų – dėl kaltinamosios šioje byloje spaudimo savo pavaldiniams. Jiems buvo grasinama, jog jei liks profesinėje sąjungoje, esą bus rasta „prie ko prisikabinti“ jų darbe, ir jie bus atleisti. Viena iš darbuotojų, jau žinodama, kad tokie dalykai vyksta, sulaukusi viršininkės vizito buvo pasirengusi įrašyti pokalbį. Šis įrašas ir tapo lemiamu įrodant trukdymą profesinės sąjungos veiklai. Labai svarbu ir tai, kad spaudimą patyrę darbuotojai neišsigando ir apie tai paliudijo teisme.
Reikia pažymėti, jog kaltinamoji teigė veikianti generalinio direktoriaus nurodymu, taigi veikė darbdavio vardu. Teisme gi ji teigė, jog ji tik išreiškusi savo asmeninę nuomonę dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje, tačiau teismas nesutiko su tokia pozicija, nes tiek įrašas, tiek liudininkų parodymai paliudijo ką kita. Teismas pripažino kaltinamosios kaltę, nubaudė ją 2500 eurų bauda, priteisė atlyginti profesinei sąjungai neturtinę žalą ir proceso išlaidas.
Tokį sprendimą priėmė Kauno apylinkės teismo rūmai praeitų metų rugsėjo mėnesį, o Kauno apeliacinis teismas paliko jį galioti bei dar labiau patuštino kaltinamosios kišenę – teko apmokėti ir profesinės sąjungos apeliaciniam teismui pasiruošti skirtas išlaidas. Teismo nutartis įsiteisėjo šių metų balandžio 8 d.
Transachemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė, kuri vadovauja ir Achemos darbuotojų profesinei sąjungai, sako, jog tokių ir panašių spaudimo nariams praktikų, deja, Lietuvoje yra dar per daug.
„Tiek „Transachema“, tiek „Achema“ aktyviai deklaruoja socialinę atsakomybę, tačiau darbai prasilenkia su deklaracijomis. Šis teismo sprendimas tai įrodo. Ne kiekvienoje situacijoje, kurioje matydavome, jog darbdavys peržengia ribas, mes turėdavome aiškių įrodymų, – juk nesame sekliai, darbuotojai nevaikšto su įrašui paruošta įranga. Todėl mūsų pergalė byloje kalba ir apie tai, jog labai svarbu profesinių sąjungų nariams rinkti įrodymus, jei susiduriama su spaudimu, ir užkardyti kelią profsąjungų naikinimui.“, – komentuoja B.Daškevičienė.
Anot jos, požiūris į profesines sąjungas kardinaliai pakito keičiantis koncerno akcininkams: „Tai pajutome ne vienoje koncerno įmonėje. Matėme, kad norima vos ne grįžti į praėjusio amžiaus devyniasdešimtuosius, į tuos laukinio kapitalizmo laikus“.
Kad trukdymai profesinių sąjungų veiklai yra veikiau taisyklė nei išimtis, teigia ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Pasak jos, darbdaviai nebijojo net atvirai spausti darbuotojus nekurti profesinės sąjungos arba iš jos išstoti, nes buvo įsitikinę, jog darbuotojams nepavyks to įrodyti.
„Pagaliau turime teismo sprendimą, kuris turėtų atbaidyti darbdavius su darbuotojais elgtis kaip su daiktais, neturinčiais jokių teisių. O juk dar neseniai buvo bandymų trukdymą profesinių sąjungų veiklai išimti iš Baudžiamojo kodekso, kaip neva neturintį precedentų. Mums tąsyk pavyko palikti 177 straipsnį BK ir dabar galime pasidžiaugti, jog jis pagaliau pradėjo veikti.“
B.Daškevičienė teigia, jog profesinė sąjunga nesiekia konfliktų. „Mes tik norime, kad su darbuotojais įmonių vadovai elgtųsi taip, kaip ir priklauso elgtis Europos Sąjungos valstybėje dirbančiam verslui. Kad įstatymų ir susitarimų būtų laikomasi ne per sukąstus dantis, o geranoriškai, suprantant, kad įmonės gerovę kuria visi kartu. Ir kad tos gerovės vaisiais taip pat reikia dalintis su visais. Tikiuosi, kad šis teismo sprendimas padės įmonių vadovams suprasti, kad profesinės sąjungos – ne trukdis, o būtinas veiksnys, norint turėti gerus santykius tiek su darbuotojais, tiek su visa bendruomene, kurioje veikia įmonės“, – komentuoja B.Daškevičienė.
Transachemos darbuotojų profesinės sąjungos pergalė teisme yra labai reikšminga ir vertinga visoms profesinėms sąjungoms, tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose.
