Specialistai mano, kad šiam ąžuolui yra apie 400-500 metų. Šio gamtos paveldo objekto aukštis – apie 20 metrų.
Sprendžiant ąžuolo likimą buvo sudaryta speciali komisija. Į ją buvo pakviesti Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Vilniaus pilių direkcijos, sostinės Savivaldybės, Lietuvos arboristikos centro ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.
Komisija, kaip sakė jos narys, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras, nutarė, kad reikia siekti stabilizuoti ąžuolo būklę – jį apgenėti ir suformuoti gyvąjį stuobrį, savotišką gyvąją skulptūrą kaip istorinį simbolį, edukacinę priemonę. Taip sutvarkyto ąžuolo išvaizda pasikeistų, bet jis liktų stabilus, žaliuotų.
Kadangi ąžuolas yra avarinės būklės, jis kelia didelį pavojų supančiai aplinkai. Tai patvirtino ir Lietuvos arboristikos centro išvados. Senojo ąžuolo kamienas pakrypęs, jame daug puvinių, mechaninių pažeidimų. Medyje susidariusi milžiniška drevė nuo kamieno kakliuko iki lajos karūnos. Dalis kamieno apskritai nebegyva, be žievės. Sužalota bei deformuota ir ąžuolo lajos struktūra. Jeigu medžio kamienas išvirstų, atskiltų kamieninės šakos, gali nukentėti ir žmonės, ir aplinkinė teritorija.