Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad pirmadienio vakarą prie dingusių pilotų paieškos prisijungs Karinių jūrų pajėgų laivas „Šakiai“.
Be to, opeacija bus tęsiama ir antradienį.
Dirbo sraigtasparnis ir lėktuvas
Dingusių klaipėdiečių paieškos operacija buvo atnaujinta pirmadienį ryte, 11.13 val.
Tada virš Baltijos jūros pakilo Latvijos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-17 ir lietuvių transporto lėktuvas „Spartan“.
Užduotis – apžiūrėti nustatytą paieškos plotą ir surinkti naujos informacijos apie nelaimę.
Tačiau iki pirmadienio vakaro kariškiai neturėjo jokių naujų duomenų, jūroje neaptiko jokių avarijos ženklų, nuolaužų ar kitų detalių.
Kariškių transportas į bazę Klaipėdoje turėjo grįžti apie 18 val. Anksčiau buvo teigiama, kad paieškos operacija bus nutraukta, jeigu nepavyks gauti naujų duomenų apie nelaimę.
Tačiau vėliau Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad paiešką tęs ir antradienį.
Pasieniečiai nebuvo pakviesti į paieškos operaciją
Nelaimė įvyko šeštadienio pavakarę. 16.16 val. buvo užfiksuotas paskutinis klaipėdiečių pilotų A.Mačiulio ir A.Selmistraičio pokalbis – į Lietuvos oro erdvę įskridęs lėktuvas An-2 pranešė, kad yra 1,5 kilometro aukštyje.
Šeštadienį ir sekmadienį gelbėjimo operacijoje dalyvavo Lietuvos kariškiai, Švedijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-15, Latvijos karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-17.
Tačiau Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kuri turi paieškai reikalingos įrangos ir sraigtasparnių, nebuvo įtraukta į operaciją.
Karininkas A.Brencius teigė, kad toks sprendimas priimtas, nes pasieniečių turimi sraigtasparniai netinka dirbti agresyviomis sąlygomis. Tačiau VSAT teigia, kad kariškiai net neprašė prisijungti prie operacijos.
Kalbėjau su mūsų aviacijos rinktinės vadu, jis sakė, kad jokių kreipimųsi nebuvo, - sakė VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis.
„Kalbėjau su mūsų aviacijos rinktinės vadu, jis sakė, kad jokių kreipimųsi nebuvo“, - naujienų agentūrai BNS sakė atstovas spaudai Giedrius Mišutis.
Jis teigė, kad VSAT sraigtasparnis „Eurocopter EC 145“ gali skraidyti vadinamojoje agresyvioje aplinkoje - virš jūros, virš miestų ir panašiai.
„Jame tik nėra įrangos, kad būtų galima, tarkime, iš jūros ištraukti aptiktus žmones. Bet žvalgybai, paieškoms jis tinka, yra ir kameros, ir visa kita. Ir fiziškai jis galėtų dalyvauti“, - sakė G.Mišutis.
Sraigtasparnio nuolatinė buvimo vieta yra Paluknio aviacijos bazė Trakų rajone, gavus įsakymą ir prisistačius įgulai bei esant palankioms oro sąlygoms orlaivis Klaipėdą galėtų pasiekti per valandą - būtent per tiek laiko iš Klaipėdos į Vilnių balandžio mėnesį buvo atskraidinta donoro širdis.
