Apie problemas pirmąją išankstinio balsavimo dieną, rinkėjų aktyvumą ir pažeidimus rinkimų kampanijos metu – pokalbis su Z.Vaigausku ir M.Šaraite.
– Vilniaus miesto savivaldybėje išankstinio balsavimo metu žmonių labai daug. Pone Vaigauskai, panašu, kad rinkėjų daugiau nei prieš 4 metus?
– Daugiau apie pusantro karto. Aktyvumas tikrai labai didelis.
– Šiemet, balsuojant iš anksto, reikia turėti ne tik rinkėjo pažymėjimą, kurį galima atsispausdinti, bet ir išankstinio balsavimo lakštą. Jį taip pat tarsi galima būtų atsispausdinti parsisiuntus internetu, tačiau yra programinė klaida, nes išankstinio balsavimo lakšto numeracijos nespausdina. Todėl žmonės, atėję balsuoti su šiais lakštais, turi vėl stoti į eilę. Pats įsitikinau, kad bent jau Vilniaus savivaldybėje didžiulė grūstis. Kas nutiko su tais išankstinio balsavimo lakštais? Kodėl naujovė neveikia?
– Naujovė veikia labai sėkmingai. Programinės klaidos nėra. Išankstinio balsavimo lakštas yra dokumentas, įrodantis, kad rinkėjas, įrašytas į rinkėjų sąrašus, turi numerį. Kai kas pastebėjo, kad numerio nėra atsispausdinant išankstinio balsavimo lakšto pavyzdį. Bet tai yra tik pavyzdys, jį atsispausdinęs rinkėjas nėra priskirtas jokiam rinkėjų sąrašui.
– Kitaip tariant, žmonės lakštus spausdinosi veltui?
– Ne visai veltui. Jie galėjo užrašyti asmens kodą, pateikti apylinkės rinkimų komisijai ir pagal asmens kodą būtų paiešką padarę jau po balsavimo. Dabar visi rinkėjai turi būti įrašyti į išankstinio balsavimo sąrašą, visi vokai yra apskaitomi.
– Kam apskritai reikalingi tie lakštai?
– Mus tai privertė daryti patirtis savivaldybių tarybų rinkimuose. Turėjome bylas Trakų rajone ir pajūryje, nes kilo įtarimų, kad lapai buvo atplėšti, į rinkimų apylinkes atkeliavo visai kiti vokai. Todėl dabar nustatyta, kad registruojame visus rinkėjus ir jų vokus, sudarome balsuojančiųjų sąrašus savivaldybėje. To anksčiau nebuvo.
– Ponia Šaraite, jūs stebėjote išankstinį balsavimą Vilniaus savivaldybėje. Ar naujoji sistema veikia? Koks įspūdis?
– Šiek tiek gąsdinantis. Kvietėme savanorius, kad jie visą laiką stebėtų, bet jiems kartais tenka prisiimti net ir komisijos darbą, nes kai kur komisijos nariai fiziškai nespėja sužiūrėti rinkėjų – kaip jie balsuoja, keliese eina į balsavimo kabiną ar fotografuoja. Pastebėjome ir kitų smulkių klaidų, kurioms buvo nepasiruošta.
– Eilės maišosi, kai kurie žmonės eina be eilės, nes galvoja, kad eilė trumpa, o iš tiesų ilga, kyla pyktis, nesusipratimai. Eilės neatitvertos viena nuo kitos ir panašiai.
– Taip. Matėme nemažai žmonių, kurie buvo atsispausdinę namuose rinkėjo kortelę ir išankstinio balsavimo lakštą. Pralaukus valandą eilėje ir jiems buvo liepta keliauti į kitą eilę, nes lakštas be numerio. Tada žmonės vėl stojo į didžiulę eilę ir laukė.
– Turėjo atsispausdinti naują lakštą ir vėl laukė valandą eilėje?
– Z.Vaigauskas: Tikrai nereikėjo laukti valandą.
– Aš laukiau apie 45 minutes.
– Kad atsispausdintumėte lakštą? Kiek žinau, yra 8 vietos. Komisijos nariai pranešė, kad su lakštų spausdinimu jokios problemos nėra.
Matėme nemažai žmonių, kurie buvo atsispausdinę namuose rinkėjo kortelę ir išankstinio balsavimo lakštą. Pralaukus valandą eilėje ir jiems buvo liepta keliauti į kitą eilę, nes lakštas be numerio.
– Kodėl negalima buvo sukurti sistemos, kad žmonės galėtų atsispausdinti lakštą namie jau su numeriu?
– Visų pirma, dėl saugumo dalykų. Lakštas su numeriu yra spausdinamas vienoje VRK sistemoje, kad hakeriai neįsiveržtų į sistemą, kurioje yra rinkimų organizacinė dalis. Be to, išankstiniai lakštai sutrumpina komisijos darbą prieš išduodant biuletenį – nebereikia rašyti rinkėjo vardo, pavardės.
Rinkimų dieną kiekviena rinkimų apylinkė gaus sąrašus savo rinkėjų, kurie jau balsavo visoje Lietuvoje. Jau rytoj skelbsime informaciją, kiek konkrečiai rinkėjų balsavo iš kiekvienos apygardos. Taigi dabar turime visą apskaitą balsavimo vokų, jie registruoti pagal lipduko numerius. Išsaugome balsavimo paslaptį ir mums nebekils jokių klausimų.
– Pone Vaigauskai, ši rinkimų kampanija pirmoji, kai draudžiamos bet kokios dovanėlės rinkėjams. Bandymų papirkti buvo – viešai buvo kalbama apie Algirdą Paleckį, kuris teikė nemokamas teisines konsultacijas. Kokių konkrečių bandymų papirkti rinkėjus fiksavote?
– Dėl tokių bandymų esame priėmę ir keletą sprendimų. Vieni bandė apskųsti mus teismui, kiti sutiko. Pavyzdžiui, Remigijus Ačas, kuris Raseiniuose dalino kamuolius su Jono Valančiūno parašu. Jis gynėsi to nedaręs, bet, mūsų nuomone, tai buvo akivaizdu.
Dar vienas kandidatas iš Radviliškio dalino labdarą ir dalindamas fotografavosi. Esame gavę nemažai skundų dėl galimo papirkimo, kuris, mūsų supratimu, nėra papirkimas. Pavyzdžiui, buvo skundžiamasi, kad Rugsėjo 1-osios proga kandidatai dovanoja mokyklai gėles ar kitas dovanas. Mūsų nuomone, tai nėra dovana rinkėjams, susijusi su rinkimų agitacija. Tokių pavyzdžių būta ir daugiau.
– Galima sakyti, kad situacija nuosekliai gerėja? Ar „Baltosios pirštinės“ mano kitaip?
– Nemanome, kad gerėja. Pranešimų dėl galimo papirkinėjimo gavome nedaug, tačiau yra kitas momentas – renginiai ir kandidatų dalyvavimas juose. Tai įvertinti sunku ir tikrai keblu suprasti, kur yra ta riba.
– Pirmąją išankstinio balsavimo dieną balsavo apie 30 tūkst. rinkėjų. Kokių pažeidimų pastebėjote? Ar žmonės buvo masiškai vežami balsuoti, papirkinėjami?
– Z.Vaigauskas: Pirmąją dieną iki 16 valandos buvo gauti viso labo 8 pranešimai. Dėl vieno jų – įvykio Tauragėje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gal pažeidimų bus daugiau, tačiau, lyginant su rinkimais prieš 4 metus ar savivaldybių rinkimais, progresas akivaizdus. Noriu įspėti, kad bandančius pirkti rinkėjų balsus VRK vertins labai griežtai. Jei paaiškės, kad balsai perkami kuriam nors kandidatui, jis smarkiai rizikuoja prarasti mandatą dar jo negavęs. Kita vertus, turime viską tirti labai atidžiai, kad nebūtų provokacijų.
– Kiekvienais metais socialinių tinklų galia darosi vis didesnė. Akivaizdu, kad juose apstu rinkiminės kampanijos elementų ir pažeidimų. Ar įmanoma kaip nors kovoti su rinkiminės kampanijos pažeidimais socialiniuose tinkluose?
– M.Šaraitė: Mes aktyviai stebime socialinę erdvę ir kreipiame dėmesį ne tiek į paprastus pranešimus, kurie viešinami „Facebook“, bet į perkamą reklamą. Matome, kad tai puiki niša piktnaudžiauti tiek kandidatams, tiek politinėms partijoms. Nustatę atvejus, kai reklama yra perkama, informuojame VRK. Deja, nėra gilinamasi, kiek reklamai socialiniuose tinkluose buvo išleista pinigų.
– Z.Vaigauskas: Nesutikčiau. Dar ne visos ataskaitos pateiktos. Skelbiamos politinės reklamos yra fiksuojamos, mes dėkingi „Baltosioms pirštinėms“ už pranešimus.
Be to, mes jau esame iš apygardos komisijos pašalinę vieną kaunietį narį, kuris užsiėmė rinkimų agitacija, nors tai komisijos nariams kategoriškai draudžiama. Sprendžiame klausimą dėl dar vienos apygardos komisijos narės. Turime ir apylinkių komisijos narių, kuriuos pašalino apygardų komisijos už pasisakymus internete, arba už tai, kad įteikiant rinkėjui kortelę buvo pažymėta partija, už kurią reikėtų balsuoti. Tokių dalykų VRK netoleruoja.
Problemų turime ne tik socialiniuose tinkluose. Vieno kandidato brošiūras atidavėme Generalinei prokuratūrai. Yra ir kitokių problemų su politine reklama. Ji būna nepažymėta arba pažymėta netinkamai, dėl to apygardų komisijos yra gavusios nemažai skundų. O dėl „Facebook“ vartotojų gauname ir atsiprašymų, politinė reklama po to pradedama žymėti. Kai suvesime visus rezultatus, matysime, kokia situacija.
