„Augalai visą gyvenimą užėmė didžiąją dalį mano namų. Jais nustatytos būdavo visos palangės, ant kurių mėgdavau sėdėti ir skaityti vaikystėje knygas. Mano mama – augalų mylėtoja, tad tekdavo nuolat ką nors persodinti, kokius agurkus ar pomidorus pasėti. Darbas su augalais – artimas ir pažįstamas“, – sausio 18-osios vakarą vykusiame plantariumo atidarymo renginyje 15min prisipažino jo įkūrėja 32-ejų metų Aistė.
Tiesa, kurį laiką ji vengė tos „augalų manijos“, manė turėsianti vieną kaktusą ir viskas. Tačiau kuo labiau nuo kažko bėgi, tuo greičiau tai tave pasiveja. Ko iš tikro trokšti, kaip teigia Aistė, imi suprasti tik subrendęs kaip asmenybė.
Jei žmonės į feisbuką dėdavo tai, kokį maistą valgo, dabar jau ima dėti tai, kokius augalus augina.
„Visuomet rinkdavausi gamtą, jos motyvus. Net dailės ar literatūros kūriniuose. Įdomu buvo, kaip žmogus, matydamas gamtą, gali kurti eiles, tapyti piešinius. Kokia vyksta tarp jų sąsaja. Dariau tyrimus. Kadangi esu fotografė, reikėjo studijoje augalų. Po fotosesijų sumąsčiau juos priglausti“, – teigė A.Virketė.
Taip prieš pusantrų metų fotografės studijoje gimė „Gyvybės langelio“ augalų prieglauda.
„Daug augalų išmetama. Pagalvojau, jei išmetama, tai aš galiu priglausti, nes man jų gaila. Ėmiau ieškoti internete, ar yra tokių prieglaudų, bet neradau“, – paaiškino pašnekovė.
Feisbuke augalų nuotraukos – madingos
Paklausta, kodėl vienų žmonių namuose augalai veši, o kitų – vysta, Aistė atsakė: „Augalai arba pamirštami, arba per daug mylimi. Turint mažai žinių, geriausia yra purkšti augalus vandeniu. Mes 20-30 metų buvome atitrūkę nuo augalų. Mūsų močiutės labai mėgo juos auginti. Tuomet atėjo karta, kuri augalams skyrė mažai dėmesio. O mūsų karta labai myli augalus. Jei žmonės į feisbuką dėdavo tai, kokį maistą valgo, dabar jau ima dėti tai, kokius augalus augina. Tai tapo madinga. Tikiuosi, kad ta mada nepraeis“.
Per metus prieglaudoje „reabilitaciją“ praėjo apie 400 išgelbėtų augalų. Šie atkeliavo iš kauniečių, vilniečių bei anykštėnų namų. O ar pačios įkūrėjos namuose jų – taip pat galybė? Aistė šypteli – dabar jos visas dėmesys plantariumui, kuris vienintelis toks Lietuvoje. Tiesa, yra planų atidaryti panašias erdves ir kituose šalies miestuose. Vilniečiai ir klaipėdiečiai nenustoja klausinėti, kada gi augalų „ligoninės“ ir „mainyklos“ atsidarys ir jų didmiesčiuose.
Plantariume galima rasti įvairiausių augalų. Vieni jų, pavyzdžiui, puikiausiai tinka miško ar augalų terapijai patalpoje. Tokia terapija paliečia 5 žmogaus pojūčius.
„Vedu ekoterapijas įvairių nerimo sutrikimų turintiems vaikams, autistams, dauno sindromą turintiems mažiesiems ar tiems, kurie tiesiog domisi gamta. Būna, kad kai kurie vaikai pirmą kartą paliečia smėlį, kankorėžį ar žemę basomis. Jie nėra dėl to kalti. Tiesiog mes dabar labai daug ko bijome. Bijome eiti į mišką, nes ten daug erkių, bijome gamtos, nes daug uodų. Esame nutolę nuo gamtos. Reiktų ne vengti jos, o pamąstyti apie didesnę apsaugą – tinkamą aprangą ir avalynę. Ir pati parsinešu tų erkių iš miško terapijų. Po aštuonias per metus. Reikia nesibaiminti, o tiesiog stebėti, kaip elgiamės gamtoje“, – paaiškino Aistė.
Atiduodami augalus verkia
Plantariume gausu augalų, atkeliavusių iš kauniečių namų. Prieglaudoje jie atsiduria dėl įvairiausių priežasčių: skyrybų, emigracijos, artimųjų mirčių ar tiesiog noro pakeisti vienus augalus naujais. Štai ne visa augmenija tinka namuose atsiradus kūdikiui – kai kurie augalai turi nuodingųjų medžiagų, tad pradedama baimintis dėl mažylio sveikatos.
„Būna, kad žmonės negali dėl sveikatos judėti, tad vykstu pati į namus pasiimti augalėlių. Gaila, ne visuomet pavyksta laiku nuvykti. Pasitaiko labai skubių iškvietimų – atėjo statybininkai atlikti renovacijos ir „krausto“ lauk laiptinės augalus. Ką daryti? Važiuoju ir prie konteinerių gelbėti augalų. Skambina ir pasakoja, kaip ten koks šąla lauke, juk -2 temperatūra“, – istorijomis pasidalijo Aistė.
Dažniausiai į prieglaudą atkeliauja kaktusai, jeronimai ar aštresnį, tačiau sveikatai itin naudingą kvapą, turinčios pelargonijos. Šiuo metu jaučiamas kalėdine gėle vadinamų puansetijų bumas.
„Labiausiai žmonės vengia kaktusų. Vaikai, kačiukai – visi už jų užkliūva“, – šyptelėjo augalų gelbėtoja.
Viena moteris, pasak jos, atiduodama augalą prisiminė savo tėvus, jaunystės laikus. Atminė net tai, kada tas augalas atkeliavo į jų šeimą. Daug nostalgijos, prisiminimų, asociacijų.
„Būna, aš paimu augalą, žmonės pradeda verkti, eina į balkoną, mojuoja, atsisveikina, po to man rašo žinutes, klausia, kaip augalas laikosi, prašo susitikti. Kiekvienas dabar galės atvykti į plantariumą ir apžiūrėti savo buvusį augintinį, kurio teko atsisakyti dėl įvairiausių priežasčių“, – jautriomis akimirkomis pasidalijo Aistė, prisipažindama, kad ir ji pati labai greitai prisiriša prie kiekvieno augaliuko.
Paklausta, ar būta tokių atvejų, kai žmonės po kiek laiko panoro atsiimti atgaivintą augalą, ji atsakė neigiamai. Tačiau jau dabar merginos galvoje kirba mintis apie naują paslaugų spektrą: augalų priežiūrą karštuoju metų laiku ar net viešbutį, kuriame žmonės, išvykdami atostogų, galėtų palikti trumpam savo augalus.
Nuo kovos – ir mainykla
Ar visus į prieglaudą atvežtus augalus įmanoma „reanimuoti“? Aistė paaiškina, kad tikrai ne visus. Jei buvo persistengta su laistymu ir supuvo šaknys, augalo neatgaivinsi. O tų, kuriuos pavyksta atgaivinti, atžalėlės vėliau dovanojamos, mainomos ar parduodamos. Tad čia galima įsigyti mūsų močiučių, kaip teigia Aistė, senųjų augalų veislių.
Plantariume įkurta inkubatorinė erdvė, kurioje atvežti augalai bus prižiūrimi, stebima, ar neturi kenkėjų, taip pat veiks biblioteka apie ekologiją, augalų priežiūrą, kavinukė, augalų produktų bei tvarios ekologijos („zero waste“) prekių parduotuvėlė, bus organizuojami renginiai augalų priežiūros ir sveikatingumo tematika.
„Plantariume galima nusipirkti birių produktų tiek, kiek reikia, pvz., kaktusui auginti. Turime receptą, tai pasisveriame ir nusiperkame tiek visko, kiek reikia vienam kaktusui. Kad nereiktų pirkti didelių maišų žemių ir laikyti jų balkone“, – teigė Aistė.
Šiuo metu prieglaudoje augalus galima tik palikti ir nusipirkti jų „vaikučius“, tačiau netrukus, tikėtina, kovo mėnesį, čia ims veikti ir augalų mainykla: žmonės galės keistis savais augalais.
„Lietuvoje vienas prekybos tinklas per metus parduoda apie 2 mln. augalų. O tų tinklų juk yra ne vienas. Dar yra kioskai, individualios parduotuvėlės, turgeliai. Mažiausiai, manau, per metus parduodama apie 11 mln. kambarinių augalų. Mylime mes tuos augalus. Bandžiau ieškoti statistikos, kiek jų atiduodame, tačiau neradau“, – paklausta, ar lietuviai vis dėlto myli augalus, atsakė A.Virketė.
