Paskutinį kartą Seimas pirmalaikių rinkimų idėją svarstė 2010–ųjų lapkritį. Sutapimas, kad tuomet toks kelias buvo siūlomas analogiškoje dabartinei situacijoje ir dėl tos pačios priežasties – žlugusios apkaltos tuomečiam parlamentarui Aleksandrui Sacharukui.
Tuomet pirmalaikius rinkimus taip pat siūlė opozicija. Iniciatyva žlugo dar pateikimo stadijoje. Už pirmalaikius rinkimus tuomet balsavo 51 Seimo narys, prieš – 50, susilaikė 17.
Antradienį žlugus apkaltai Mindaugui Basčiui keturios opozicinės frakcijos ir mišri Seimo narių grupė registravo nutarimo projektą, kuriuo siūlo pirmalaikius Seimo rinkimus skelbti birželio 3 dieną – per Sąjūdžio trisdešimtmetį.
Kad šis nutarimas būtų svarstomas antradienį, nori ir trys „valstiečiai“ V.Bakas, J.Džiugelis ir P.Urbšys.
J.Džiugelis: „Pasitikėjimas susvyravęs“
„Valstiečių“ atstovas Justas Džiugelis sako, kad jaučiantis, kad pasitikėjimas Seimu susvyravęs, o jis pats tikrai nesilaiko įsikibęs mandato, todėl ir pasisako už pirmalaikius rinkimus.
„Seimas padarė klaidą nesugebėjęs priimti sprendimo dėl M.Basčio. Džiugu, kad piliečiai neliko abejingi. Seimas privalo atstovauti tautos nuomonei. Šiuo metu justi, kad pasitikėjimas itin susvyravęs. Aš nesilaikau įsikibęs mandato – esu sąžiningas prieš save ir prieš rinkėjus ir drąsiai galiu pasitikrinti, ar manim ir toliau pasitiki“, – situaciją komentavo Seimo narys.
V.Bakas: „Nacionalinio saugumo lygio klausimai šiam Seimui per sudėtingi“
V.Bakas ir P.Urbšys sako, kad ne tik palaiko idėją nutarimą svarstyti, bet balsuos ir už pirmalaikius rinkimus.
„Mano vertinimu, Seimas, palikdamas M.Basčio mandatą, iš esmės nesugebėjo susimobilizuoti vardan valstybės interesų apsaugos. Čia ne mygtuką paspausti už kitą žmogų. Čia kalbame apie žmogų, kuris iš esmės dalyvavo veiklose, kurios iš esmės yra priešiškos valstybei“, – aiškino V.Bakas.
„Laukia sprendimai, susiję su nacionalinio saugumo interesais, reikia išvalyti mūsų energetikos sektorių, strateginio ūkio sektorių nuo nepageidaujamos įtakos, o tokie iššūkiai šiam Seimui, atrodo, per sudėtingi“, – pridūrė jis.
Laukia sprendimai, susiję su nacionalinio saugumo interesais, reikia išvalyti mūsų energetikos sektorių, strateginio ūkio sektorių nuo nepageidaujamos įtakos, o tokie iššūkiai šiam Seimui, atrodo, per sudėtingi, – sakė V.Bakas.
Todėl, V.Bako nuomone, didžiosios Seimo frakcijos turi ne svaidytis abipusiais kaltinimais, o prisiimti atsakomybę ir ieškoti išeičių iš šios politinės krizės.
„Tiek konservatoriai, tiek „valstiečiai“ turi atlikti savianalizę ir pasakyti, kur buvo tos spragos, tos problemos, ir siūlyti sprendimus", – tikino jis.
Seimo narys neabejoja, kad pirmalaikius Seimo rinkimus sušaukti įmanoma.
„Sukrėtimas įvyko jau. Aš tai jaučiu iš bendravimo, temperatūros aplinkui. Diskusijos kyla tarp Seimo narių. Supratimas, kad už Seimo narių nėra tuštuma, o gali žmonės ateiti ir pasakyti, yra. Žmonės mobilizuojasi ir rodo, kad jie gali paskutinį žodį tarti. Neabejoju, kad, jei M.Bastys būtų neatsistatydinęs pats, tai būtų reikėję trauktis tiems, kurie organizavo jo palaikymo kampaniją“, – teigė V.Bakas.
P.Urbšys: „Ar balsuos patys konservatoriai?“
Savo ruožtu P.Urbšys mano, kad nutarimo projektui greičiausiai pritarta nebus. Anot jo, pirmalaikiams rinkimams gali nepritarti patys juos pasiūlę konservatoriai, kurie kažkodėl nepalaikė pirmalaikių Seimo rinkimų idėjos tada, kai jiems dirbant daugumoje, žlugo apkalta A.Sacharukui.
Dabar ant dalies visuomenės pasipiktinimo laužo jie nori pasišildyti savo politinius sumuštinius, nes reitingai suteikia jiems vilties, kad pirmalaikiuose rinkimuose pasigerintų atstovavimą Seime, – sako P.Urbšys.
„Tai bus proga pasvarstyti, kiek patys konservatoriai, vadovaujami G.Landsbergio, ir socialdemokratai, vadovaujami Gintauto Palucko, yra nuoširdūs šiuo klausimu. Kiek jie laisvi nuo savo asmeninių, partinių interesų. Dabar ant dalies visuomenės pasipiktinimo laužo jie nori pasišildyti savo politinius sumuštinius, nes reitingai suteikia jiems vilties, kad pirmalaikiuose rinkimuose pasigerintų atstovavimą Seime“, – teigė P.Urbšys.
Anot jo, ilgamečiai konservatoriai gali baimintis, kad nebebus išrinkti, dėl to nepalaikys pirmalaikių rinkimų. Tuo tarpu G.Paluckas, anot P.Urbšio, čia rado progą būti išrinktam į Seimą.
Vis dėlto P.Urbšys pats sako, kad negalima ignoruoti visuomenės nuomonės ir pirmalaikių Seimo rinkimų idėją reikia svarstyti. Jis pats ketina balsuoti už pirmalaikius rinkimus.
„Mes negalime gyventi principu, kad esame valdžioje ir visada esame teisūs. Jei pradėsime taikyti dvigubus standartus, tikrai dar labiau prarasime visuomenės pasitikėjimą, todėl reikia išspręsti ir žemės komisijos, ir Artūro Skardžiaus apkaltos klausimus“, – kalbėjo politikas.
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad jo frakcija balsuos už pirmalaikius rinkimus. Pasak jo, Seime tikrai gali atsirasti 85 naujų rinkimų norintys parlamentarai.
„Socdarbiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija: „Audra stiklinėje“
Pirmalaikių rinkimų idėja visiškai atmestina atrodo valdančiosios „socdarbiečių“ ir valdantiesiems prijaučiančios Lenkų rinkimų akcijos frakcijų seniūnams.
„Čia audra stiklinėje. Labai keista, kad pasirašė tik frakcijų vadovai. Mes manome, kad eiti į pirmalaikius rinkimus reiktų tada, kai jau turi mažiausiai 85 parašus, nors dar nežinia ir tada, kaip kas balsuotų. Čia toks viešųjų ryšių triukas. Neverta tame dalyvauti, manau“, – sakė Lenkų rinkimų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.
Pasak jos, 85 balsus surinkti šiuo klausimu nerealu. „Reikia dirbti pradėti galų gale, o ne skaldytis ir svaidytis kaltinimais. Yra, ką veikti ir be to“, – teigė parlamentarė.
Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis tikino, kad niekas iš jo frakcijos nepalaiko pirmalaikių rinkimų idėjos.
„Tikrai ne. Aš nematau pagrindo. Matau ne pirmą bandymą surengti pirmalaikius rinkimus, įvesti destrukciją. Priežastis, kodėl jie dabar siūlomi, yra ne ta, kuri nurodyta. Tiesiog ieškota preteksto“, – aiškino A.Palionis.
Vis dėlto jis mano, kad surinkti 85 balsus Seime įmanoma. Ypač, jei už pirmalaikius rinkimus balsuos visi konservatoriai.
Politologas Alvidas Lukošaitis: „Pavyko tik kartą“
Politologas Alvidas Lukošaitis prognozuoja, kad pirmalaikių Seimo rinkimų kol kas sušaukti nepavyks. Vis dėlto, pasak jo, situacija gali greitai pasikeisti.
„Šią akimirką nerealu. Tačiau tai gali greit pasikeisti. Dabar Andriui Tapinui ir kitiems pilietiškai nusiteikusiems žmonėms pavyko surinkti, atvesti 5-6 tūkst. žmonių minią prie parlamento. Įsivaizduokim scenarijų, kad tą labai paprastai, labai sėkmingai ir didesniais masteliais gali padaryti tas pats, kurio pavardės nesakysiu. Gali padaryti kažkas kitas tuo suinteresuotas. Tos minios nuomonė gali būti visiškai priešinga nei buvo vakar, o tada gali prasidėti daug įdomesni dalykai. Tada ir tas pirmalaikių rinkimų realumas gali tapti labai aiškus. Vis dėlto šis klausimas labai sudėtingas, nes niekas politikoje nenori bloginti savo situacijos“, – kalbėjo jis.
Pirmalaikiai rinkimai 1990-aisiais atkurtoje Lietuvos valstybėje buvo sušaukti tik kartą – 1992-aisiais. Tuomet juos rengti pasiūlė valdantieji Sąjūdžio atstovai.
„Unikalus atvejis mūsų modernioje parlamentarizmo istorijoje, nes dėl pirmalaikių rinkimų sugebėjo susitarti labai susiskaldžiusios politinės jėgos. Kad tas sprendimas atsirastų, politinėms jėgoms tuomet reikėjo susitarti dėl svarbiausių darbų, uždavinių tuo metu, o iškiliausias darbas ir sunkiausias uždavinys buvo naujos Konstitucijos parengimas“, – pasakojo politologas.
Pasak jo, Konstitucija buvo parengta labai komplikuotojoje politinėje situacijoje, o po to politinės jėgos galėjo sudėti parašus, paspausti rankas ir išsiskirstyti.
„Skaidymasis, fragmentacija buvo didžiulė. Tam tikrais momentais darbas Aukščiausiojoje Taryboje buvo sunkiai įmanomas. Nepriėmus nuolatinės naujos Konstitucijos, ta politinė įtampa buvo pasiekusi tam tikrą piką. Prasidėjo vadinamoji parlamentinė rezistencija, kai dešiniosios politinės jėgos atsisakė dirbti kartu su kitais plenarinių posėdžių salėje, dirbo atskirai kitose patalpose. Darbas buvo paralyžiuotas ir sprendimus priimti tapo neįmanoma. Tai suteikė stimulą tartis dėl Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų nutraukimo ir pagrindinių darbų pabaigimo“, – teigė politologas.
Po tų pirmalaikių rinkimų įvyko pirmasis valdžių apsivertimas, nes šiuos rinkimus laimėjo kairieji. Politologas sako, kad tas apsivertimas buvo sėkmingas, nes įvyko taikiai, skirtingai nei kitose jaunose demokratijose.
Vėliau apie pirmalaikius rinkimus kalbėta ne kartą, tačiau Seime niekada nepavyko priimti tokio sprendimo.
