Kitų didžiųjų šalies miestų viešosiose erdvėse medžiai bus sodinami pavasarį, akcijai pasibaigus.
„Akcija prasidėjo vos prieš mėnesį, tačiau iki šiandien 25-iuose akcijoje dalyvaujančiuose miestuose ir miesteliuose jau surinkta per 93 tonos elektronikos atliekų, – sako akciją inicijavusios bendrovės „Žalvaris“ viešųjų ryšių ir marketingo vadovė Janina Sabaitė-Melnikovienė. – Džiuginantys rezultatai, žinant, kad senos elektronikos surinkimas – Lietuvoje opi problema“.
Pirmąjį akcijos mėnesį šalies gyventojai daugiausia atsikratė senais namų apyvokos daiktais, tokiais kaip šaldytuvai, viryklės skalbimo mašinos – jie sudarė apie 35 proc. visų atliekų. Apie 23 proc. surinkta vartojimo įrangos (televizorių, radijo, vaizdo ir garso aparatų ir t.t.) ir 21 proc. IT bei telekomunikacinės įrangos.
Pasak J. Sabaitės-Melnikovienės, tiek ši, tiek pavasarį vykusi kita bendrovės inicijuota elektroninių atliekų surinkimo akcija rodo, jog žmonės jau pasirengę atiduoti pavojingas atliekas perdirbėjams, jei tik jiems tinka siūloma logistika.
„Tačiau tokios pavienės privačios iniciatyvos vis dėlto negali užtikrinti šių atliekų surinkimo tęstinumo. Reikalinga kompleksinė sistema, apjungianti tiek visuomenės švietimą, tiek visus, gyventojams patogiausius atliekų atidavimo būdus. Kol valstybės mastu nebus investuojama į vartotojų sąmoningumą ir remiamos rezultatyvios iniciatyvos, tol negalime tikėtis, kad pavyks įvykdyti ES direktyvų reikalavimus per metus surinkti tokių atliekų ne mažiau kaip po 4 kg gyventojui“, – pastebi J. Sabaitė-Melnikovienė.
Lietuvai neįvykdžius šių reikalavimų, gresia milijoninės baudos, kurios būtų mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau kol kas surinkimo procesas vyksta vangiai – 2010 m. iš Lietuvoje surinktų elektronikos atliekų vienam gyventojui teko tik po 2,88 kg. Tuo metu Skandinavijos šalyse pernai buvo surinkta: Norvegijoje – po 28 kg, Švedijoje – 16 kg, Šveicarijoje – 17 kg, Danijoje – 13 kg.
Visuomenė vis dar nepakankamai informuojama, kodėl reikia elektronines atliekas atiduoti perdirbėjams, bet ne mesti kartu su komunalinėmis atliekomis į sąvartynus. „Tikrai retas mūsų šalie gyventojas žino, jog apie 3 proc. tokios įrangos sudaro pavojingos cheminės medžiagos, tokios kaip švinas, kadmis, chromas ir gyvsidabris – visa tai patenka į dirvožemį ir gruntinius vandenis, o iš ten – į mūsų namų aplinką“, – pabrėžia J. Sabaitė-Melnikovienė.