Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, kažkiek dar palaikė Remigijus Šimašius, o meras Valdas Benkunskas, išjungęs miestiečiams šildymą vietoj ataskaitos nusprendė pasišildyti šiltuose kraštuose. Todėl, anot Vilniaus opozicijos vadovo, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininko Artūro Zuoko, šį darbą tenka daryti opozicijai.
Susitikimą su žiniasklaida opozicija surengė simbolinėje vietoje – prie Maskvos namų. Būtent jų sulyginimą su žeme kandidatas į merus V.Benkunskas rinkiminės kampanijos metu vadino pirmu ir svarbiausiu savo kadencijos darbu. Tuo metu jam oponavęs A.Zuokas siūlė tuos namus perimti/nacionalizuoti ir kaip kompensaciją atiduoti ukrainiečių tarptautinei mokyklai. Ukrainiečiai jiems reikalingų patalpų vis dar neturi.
Net Aplinkosaugos ministerija jau abejoja, ar tikrai racionaliausias sprendimas yra nugriauti pastatą, nes toks būdas finansiškai labai brangus ir kainuoja milijonus mokesčių mokėtojų pinigų. „Ministerija svarsto mano ne kartą išsakytą pasiūlymą šį pastatą panaudoti „ukrainiečių bendruomenės naudai“.
Tą, beje, sėkmingai padarė Latvija – nacionalizavo Rygoje esančius Maskvos namus, o pastatą pardavus – lėšos bus skirtos nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams“, – sakė A.Zuokas.
V.Benkunskas žadėjo ne tik griauti, bet ir statyti. Tačiau sunku vykdyti vilniečiams duotus įsipareigojimus, kai meras per tuos metus jau šešis kartus ėmė atostogas ir beveik trečdalį laiko praleido komandiruotėse. Tad Vilniaus tarybos socialdemokratų frakcijos seniūnas Povilas Pinelis priminė rinkiminius mero pažadus.
„Vilniečiams V.Benkunskas žadėjo, kad iki 2026 metų Vilniaus mieste bus užbaigtos Nacionalinio stadiono statybos, pastatytas Lengvosios atletikos maniežas ir Irklavimo bazė Žirmūnuose, Ekstremalaus sporto centras Tyzenhauzų gatvėje, 3 nauji baseinai, Ledo arena Jotvingių gatvėje, 3 pilnų matmenų futbolo aikštės ir 5 daugiafunkciniai sporto kompleksai. Deja, kol kas nepanašu, kad bent vienas projektas būtų pradėtas įgyvendinti, o nacionalinio stadiono statyba pradėta per rinkimus sustojo“, – kalbėjo P.Pinelis.
Opozicijos atstovai atkreipė dėmesį į pagrindinę Vilniaus bėdą – didėjančius kamščius. Pradėti remonto darbai vyksta labai ilgai, pavyzdžiui, Liepkalnio gatvės remontas, kuris turėjo būti baigtas iki 2023 metų rudens, trunka daugiau nei metus, darbai Savanorių prospekte – jau daugiau nei dveji metai. Tai neūkiška ir brangu.
„V.Benkunską galima pagirti už tai, kad įgyvendino vieną iš ,,Vilnius be kamščių‘‘ punktų – grąžino šviesoforams žaliąsias strėles! Tačiau darbas, kuriam reikėjo trijų savaičių ir kainavo tik 800 eurų, užtruko visus metus“, – sakė A.Zuokas.
Opozicijos atstovai apgailestavo, kad per vienerius metus Lietuvos sostinėje taip ir neįvyko jokie teigiami pokyčiai. Visas savivaldybės reformas ir pertvarkas lydėjo skandalai ir negebėjimas tartis nei su politiniais oponentais, nei su visuomene.
Ryškiausias pavyzdys – opozicijos pastangomis sustabdytas 12 vaikų ir jaunimo centrų likvidavimo procesas, Romano Gary skvero apsauga Basanavičiaus gatvėje. Vien „Laisvės ir teisingumo“ frakcija oficialiai padarė 35 paklausimus ir pateikė keturis biudžeto pasiūlymus, susijusiu su vilniečių saugumu, kuriam opozicijos teigimu, Vilniaus valdžia neskiria deramo dėmesio.
Buvo siūloma skirti 200 000 eur projektinių pasiūlymų dėl slėptuvių tinklo įrengimo Vilniaus mieste parengimui. Deja, valdančiųjų pritarimo nesulaukta. Tiesa, Miesto plėtros komitete pritarta siūlymui numatyti 100 tūkst. Eur naujai programos daliai „Vilniaus miesto evakuacinių kelių projektavimas“, prioritetą suteikiant Eišiškių plento atkarpai iki Vilniaus pietinio aplinkkelio, Žaliųjų ežerų gatvės atkarpos iki Santariškių – Mokslininkų g. žiedo.
Esant ekstremaliai situacijai tai vilniečiams gyvybiškai svarbūs išvažiavimai, tad A.Zuokas tikisi, kad miestiečių saugumas valdantiesiems bus svarbiau nei politinės ambicijos atmesti viską, ką siūlo opozicijos atstovai. Kaip tai įvyko su dar vienu labai svarbiu pasiūlymu – skirti 200 000 eur gyvenamosios paskirties bendrabučių techninės būklės įvertinimui, atsižvelgiant į būsto saugumą ir gyvenimo kokybę.
Mišrios frakcijos atstovas Aleksandras Nemunaitis pagyrė merą už dar vieną darbą – nukelti geležinius rėmus nuo Žaliojo tilto.
„Daugelį kitų darbų lydėjo skandalai. Pirmiausia dėl to, kad ši Vilniaus valdžia pasižymi ypatingu įžūlumu prieštaringai vertinant įstatymus ir priežiūros institucijų raštus. Kai kurių dokumentų tenka reikalauti per teismus, nors LR Vietos savivaldos įstatymas aiškiai nurodo, kad informacija turi būti pateikiama per 5 d.d.
Tačiau niekas neprilygsta mero bandymui „indeksuoti“ Nacionalinio stadiono projekto vertę. Manau, daugelis vilniečių tikrai suabejojo ką atstovauja meras: verslo ar vilniečių interesus“, – sako A.Nemunaitis.
Jau šiandien „Laisvės ir teisingumo“ frakcija užregistravo tarybos sprendimo projektus, kuriais siūlo pradėti derybas dėl Nacionalinį stadioną įgyvendinančios bendrovės perėmimo, organizuojant atskirus tarptautinius viešuosius pirkimus, taip skaidant objekto statybą dalimis ir jį sėkmingai įgyvendinant dalimis.
„Inicijuojame neeilinės tarybos sušaukimą dėl Nacionalinio stadiono. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados aiškiai nurodo, kad šiemet priimti Koncesijos sutarties pakeitimai yra negalimi, buvo pažeista ekonominė sutarties šalių pusiausvyra, indeksavimo riziką išimtinai perkeliant ant savivaldybės pečių.
Kritinė pastaba buvo ir ta, kad indeksacija atlikta ir jau atliktiems darbams, nors teismų praktika draudžia atlikti tokio pobūdžio indeksacijas. Reaguodami į tai, manome, kad savivaldybė buvo visiškai neatstovauta sudarant minėtus pakeitimus, todėl tarybos sprendimas, kuris patvirtino Koncesijos sutarties pakeitimus turi būti keičiamas“, – sakė frakcijos „Laisvė ir teisingumas“ seniūnas Vydūnas Sadauskas.
