„Vyras labai norėjo įsidarbinti kirpykloje, tad, panašu, kad jis gavo darbą bandomajam laikotarpiui. Be to, tai ne pirmas toks atvejis, mat vienas pabėgėlis iš Afganistano, tiesa, neperskirstytas, jau dirba vairuotoju“, – džiaugėsi vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus.
Persikėlusi į Vilnių šeima šalia uždarbio pusmetį gaus ir 150 eurų pašalpą bei vienkartinę išmoką įsikurti. Visos pašalpos dar prieš jiems atvykstant buvo sumažintos. Pasak vicekanclerio, Lietuva moka tiek, kiek gali, tačiau Jungtinių Tautų atstovė pabrėžia, kad pabėgėliams reikia daugiau dėmesio, jog jie galėtų sėkmingai integruotis.
„Atvykusių pabėgėlių padėtis dažnai būna komplikuota. Dažnai jiems reikia specialių priemonių, kad galėtų būti lygūs su vietiniais. Ir tai turi būti įvertinta, kai sprendžiama dėl socialinės paramos“, – teigė JT Vyriausiojo pabėgėlių komisaro biuro atstovė Karin Davin.
Lietuvai integruoti reikės daugiau nei tūkstantį pabėgėlių pagal Europos Sąjungos kvotas perkeltų iš Graikijos ir Italijos. Migrantų srautai ir šiemet nemažėja, kasdien atvyksta po kelis tūkstančius, tačiau pats perkėlimo procesas stringa. Vicekanclerio teigimu, jau buvo atrinkta 10 pabėgėlių, kurie turėjo atvykti dar šį mėnesį, tačiau jie Graikijoje dingo. Mat užsiregistravę jie pusmetį gali laisvai judėti ES, tad naujai atrinkti geriausiu atveju atvyktų kovą.
„Mes taip pat laukiame pabėgėlių ir nenorime, kad srautas susikeltų į 2017 metus, kai neturėsime fizinių pajėgumų priimti iškart visus“, – vylėsi R. Vaitkus.
Per daugiau nei pusmetį ES šalys išsidalijo tik 500 pabėgėlių, kai iš Graikijos ir Italijos turi būti perkelta daugiau nei 100 tūkstančių. Atėnai kaltina, kad pačios ES šalys renkasi pabėgėlius ir apsunkina jų perkėlimą. Europos Komisija spaudžia visas šalis nares įgyvendinti tai, dėl ko sutarta, o Graikiją ir Italiją – greičiau kurti registracijos centrus, kitas šalys galėtų greičiau dalytis pabėgėliais.
