Naujasis įstatymas išjudino teritorijų planavimo proceso ledus, tai, anot M.Narmonto, puikiausiai įrodo skaičiai. Per pastaruosius metus buvo pradėta rengti 12 vietovės lygmens bendrųjų planų, taip pat vienas valstybei svarbaus projekto bendrasis planas. Šiuo metu rengiami 65 detalieji planai, o 104 yra koreguojami. Darbai, pasak Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus, buvo vykdomi palyginti sparčiai – per savaitę savivaldybės priimdavo po 6–10 žemės paskirties keitimo sprendimų.
Be to, 63 proc. vyriausiųjų savivaldybių architektų Lietuvos architektų rūmų (LAR) rengtoje apklausoje nurodė, kad šiuo metu rengia arba artimiausiu metu ketina rengti bendrąjį planą. „Teritorijų planavimo procesai iš tiesų tapo greitesni ir paprastesni, o skaičiai rodo, kad savivaldybės tuo puikiai naudojosi“, – teigė M.Narmontas. Jis priminė, kad naujoji įstatymo redakcija buvo palanki ir statyti ar keisti žemės paskirtį ketinantiems gyventojams. Vien žemėtvarkos projektų per pastaruosius 11 mėnesių parengta kone dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus, pabrėžė Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius.
Nesklandumai pataisomi
„Kalbant atvirai, man pačiam netikėta ir kartu džiugu, kad per šiuos metus gavome palyginti mažai nusiskundimų šiuo įstatymu. Vis dėlto pakeisti 26 poįstatyminius aktus ir sukurti sistemą, kuris tikrai neblogai veikia, yra tikrai nelengva“, – pirmuosius naujosios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos metus vertino M.Narmontas.
Teritorijų planavimo procesai iš tiesų tapo greitesni ir paprastesni, o skaičiai rodo, kad savivaldybės tuo puikiai naudojosi, – teigė M.Narmontas.
Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius neslėpė, kad nedidelių klaidelių neišvengta, kas yra natūralu, tačiau Vyriausybei jau pateiktas įstatymo projektas, kuriuo tie nesklandumai bus ištaisyti. Pasak M.Narmonto, svarbiausia, kad tos klaidelės neužkirto kelio efektyviam ir greitam darbui bei nesudarė jokių teisinių problemų.
M.Narmontas pasakojo, kad vienu iš įstatymo trukdžių kartais buvo įvardijamas savivaldybių vengimas rengti detaliuosius planus, tačiau departamento direktorius tikino, kad tai buvo apgalvota iš anksto. „Tai nėra mums netikėtai iškilusi problema, mes žinojome, kad taip bus. Iki šiol buvo negera padėtis, detaliųjų planų rengimą turėjo finansuoti žmonės, o šis įstatymas ir yra priemonė priversti savivaldybes galvoti ir dirbti. Aktyvios ir suinteresuotos savivaldybės jau dabar naudojasi geresnėmis sąlygomis, o tos, kurios nedaro nieko, paprasčiausiai pralaimės konkurencinę kovą ir paliks save be galimybių pritraukti investicijas“, – dėstė jis.
Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius pasakojo, kad artimiausiu metu išsispręs nepakankamai detalių planų, dėl kurių kartais nuogąstaujama, problema: „Apklausa parodė, kad daugiau nei pusė savivaldybių artimiausiu metu ketina koreguoti ar visiškai keisti bendruosius planus. Pagal naująją tvarką šis turi būti rengiamas detalesnis, taigi – šis nesklandumas išsispręs savaime, kai savivaldybės pasikeis bendruosius planus“, – pasakojo M.Narmontas.
Departamento direktorius pridūrė, kad nereikia tikėtis, jog teritorijų planavimo procesai bus įvykdyti per vieną dieną. Neįmanoma priimti įstatymo ir visko stebuklingai akimirksniu pakeisti, anot M.Narmonto, tam reikia daug dirbti, kaip ir minėtu atveju – po kelerių metų visos savivaldybės jau bus pasikeitusios bendruosius planus ir nesklandumo neliks.
Aš visada sakau, kad Infrastruktūros įstatymas yra kaip trūkstama dėlionės detalė, – kalbėjo M.Narmontas.
Trūksta Infrastruktūros įstatymo
Siekiant ir toliau teritorijų planavimo procesą paversti spartesniu, racionalesniu ir paprastesniu 2015 metais planuojama žengti dar vieną svarbų žingsnį – priimti Infrastruktūros įstatymą. „Aš visada sakau, kad Infrastruktūros įstatymas yra kaip trūkstama dėlionės detalė“, – apibūdino M.Narmontas.
„Turime procesą, kurį galime suskaidyti į tris dalis: planavimas, projektavimas, statyba. Šiuo metu mes planuojame, projektuojame, bet statome ne viską, ko reikia. Turiu minty, kad infrastruktūra, kuri turėtų būti sukurta, dažnai sukurta nebūna, ypač kalbant apie kelius. Taip planuodami kaip dabar, neaišku, ką mes paliksime savo vaikams. Infrastruktūros įstatymas orientuotas ne tik į dabartį, bet ir į ateitį. Manau, kad minėtame įstatyme numatyti miestų plėtros principai viską sudėlios į reikiamas lentynėles“, – kalbėjo Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius.
Aplinkos ministerija primena, kad teritorijų planavimo įstatymo tikslas užtikrinti darnų teritorijų vystymą. Neracionali ir chaotiška miestų plėtra gali pakenkti žmonių gyvenimo kokybei, aplinkos darnai, biologinei įvairovei, vertingo kraštovaizdžio saugojimui, gamtos ir kultūros paveldo vertybėms.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
