Kaip gyveno miestas, kas pasikeitė Panevėžyje, kai prie miesto vairo stojo ne partijos atstovas, o visuomenininkas, bei ko tikėtis ateinančiais 2016-aisiais? Apie tai savo įžvalgomis sutiko pasidalinti buvęs Panevėžio miesto Tarybos narys, šiuo metu jokios partijos ar judėjimo saitais nesusaistytas žurnalistas Rolandas Meiliūnas.
– Kaip sekėsi miesto politikams šiais metais?
– Pradėti pirmiausia reikėtų nuo praėjusių rinkimų į vietos savivaldą, nes Panevėžys įdomus tuo, kad yra vienas iš didžiųjų miestų, kuriame rinkimus laimėjo visuomeninis komitetas. Panevėžyje – „Povilas Urbšys už sąrašą Kartu“.
Šis komitetas, pasinaudojęs pagrindinių partijų susiskaldymu ir tarpusavio rietenomis, ne tik gavo daugiausia mandatų 31 narį turinčioje Panevėžio miesto Taryboje, bet ir suformavo valdančiąją daugumą.
Formuojant valdančiąją daugumą politikos naujokai, diriguojami buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininko, stebėtinai lengvai suskaldė antrą pagal mandatų daugumą laimėjusią jėgą – TS-LKD frakciją, Keturi iš šešių buvusių TS-LKD narių, tarp jų ir skandalingu „Subaru“ automobilio išsipirkimu pasibaigus kadencijai pagarsėjęs buvęs Seimo narys Petras Luomanas, yra prisišlieję prie valdančiosios daugumos ir įkūrę galbūt niekur pasaulyje analogų neturinčią Nepartinių krikščionių konservatorių frakciją. Toks veiksmas atsipirko. Petras Luomanas gavo vicemero kėdę, o pensininkas Vidmantas Baltramiejūnas išsilaikė savivaldybės įmonės „Aukštaitijos vandenys“ direktoriaus poste.
Kitas netikėtumas – indulgencija Darbo partijai. Jei pamenate, tai kovotojas su korupcija P.Urbšys Darbo partiją nuolat apibūdindavo kaip korupcinę organizaciją, tačiau Panevėžyje jo gerbėjų komitetui tai nesutrukdė su šia partija sudaryti vieną daugumą. Tai tik dar kartą patvirtino bjaurią taisyklę Lietuvos politikoje: kai „reikalai“ liečia interesus, principų galima ir nesilaikyti. Kitas dalykas, kurį puikiai įvaldė naujokai, – intrigos. Užtenka prisiminti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos šou.
Kitas dalykas, kurį puikiai įvaldė naujokai, – intrigos.
Po valstiečiams sėkmingai susiklosčiusių rinkimų pašalinamas Mantas Leliukas ir Gema Umbrasienė, kurių dėka, tiesą pasakius, partija tuos rinkėjų balsus ir iškovojo, sunaikinamas ir iš naujo su jau naujais nariais sukuriamas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos miesto skyrius.
Ir šiame skandale spindi Seimo nario P.Urbšio pavardė. Mat, būtent po jo ir Ramūno Karbauskio pokalbio pastarasis ėmėsi drastiškų veiksmų savo vadovaujamos partijos skyriuje. Ką P.Urbšys tokio pasakė R.Karbauskiui, kokius ir iš kokių kišenių „popieriukus“ parodė, dabar teks aiškintis teismuose. M.Leliukas pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, o pastarasis pavedė generaliniam prokurorui spręsti ikiteisminio tyrimo atlikimo klausimą.
Laikotarpiu po rinkimų labai aiškiai buvo matyti judėjimo „Kartu“ pastangos įsitvirtinti. Tai yra susikurti stabilią rinkėjų bazę ir taip užtikrinti P.Urbšiui galimybę antrą kartą tapti Seimo nariu. Veikiama per bendruomenes, per bendruomenių tarybas, katalikų bažnyčios organizacijas. Kuriamos kontroliuojamos patarėjų institucijos.
Su šiomis pastangomis susijęs ir vienas iš didžiausių jau praeinančių metų skandalų, kai 141 tūkst. eurų inscenizuoto konkurso būdu atiteko būtent Katalikų Bažnyčiai ir jos organizacijoms. Kitos bendruomenės apie tokį konkursą išgirdo arba paskutinę dieną, arba iš vis nežinojo.
Laiko veltui neleido ir praėjusių rinkimų pamokas išmokusios partijos. Socialdemokratų partijos miesto skyriuje prasidėjo atsinaujinimas. Jei anksčiau šioje partijoje buvo 3-4 tarpusavyje kovojančios grupuotės, tai išrinkus naują lyderį, jaunąjį Donatą Degenį, vis daugiau partijos narių buriasi apie jį. Aišku, taip greitai metų metus buvusios vidinės priešpriešos tarp buvusių komunistų ir socialdemokratų panaikinti nepavyks, bet į skyrių įsiliejant naujiems ir jauniems žmonėms „senuosius vilkus“, matyt, pavyks išstumti. Ir jei ateinančiuose Seimo rinkimuose miesto socialdemokratų lyderių gretose greičiausiai nebus, tai būsimuose savivaldybių rinkimuose jie bus tikrai stipri jėga.
Viltimi gyvena ir miesto liberalai. Prisijungus Artūro Zuoko Laisvės sąjungos Panevėžio skyriaus nariams išaugo ne tik skyriaus narių skaičius, bet ir ambicijos. Nors ir turėdami dvi vietas miesto taryboje, Panevėžio liberalai yra matomi, pakankamai stipriai oponuoja valdančiajai daugumai ir taip auginasi jiems simpatizuojančių gretas. Aišku, prie to prisideda ir bendras Liberalų sąjūdžio populiarumo kilimas.
Kur kas liūdnesnis vaizdelis TS-LKD ir „Tvarkos ir teisingumo“ skyriuose. Nors TS-LKD ir buvo savivaldos rinkimų laimėtojų gretose, vis dėlto, nepaisant stulbinančio buvusio miesto mero nepopuliarumo, laimėti šeši mandatai miesto Taryboje būtų leidę patiems formuoti valdančiąją daugumą ar būti esamos valdančiosios daugumos kertiniu akmeniu.
Nežinau, žioplumas, ambicijos, interesai ar kokios nuodėmės, kuriomis pasinaudojo P.Urbšio šalininkai, paveikė konservatorius, tačiau „4 komunarams“ išdavus partiją Taryboje liko tik du ilgus metus Panevėžį valdžiusios politinės jėgos atstovai.
Tai, matyt, perpildė ir partijos vadovybės kantrybės taurę. Renkant kandidatus dalyvauti būsimuose Seimo rinkimuose, į išrinktųjų gretas nepateko nei vienas panevėžietis. Vadovybės pastangomis ir skyriaus daugumą sudarančių pensinio amžiaus narių bei politinių kalinių ir tremtinių sparno balsų dauguma atstovauti TS-LKD Seimo rinkimuose išrinkti politikos sunkiasvoriai Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas ir buvusi europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Mano galva, šansų laimėti Seimo rinkimus Panevėžio krašte net ir šis desantas turi nedaug, tačiau, jei žiūrėti į ateitį, tai R.Juknevičienės energijos, A.Anušausko išminties gali užtekti skyriaus atsinaujinimo procesui pradėti. Atnaujinus skyriaus branduolį, pritraukus daugiau jaunimo, apribojus politinių kalinių ir tremtinių ambicijas ir davatkėlių įtaką, TS-LKD gali pavykti susigrąžinti P.Urbšio judėjimui „Kartu“ išbarstytus balsus ir grįžti į miesto valdžios olimpą.
Panašu, kad R.Pakso gerbėjų Aukštaitijos sostinėje neliko.
Kitokia situacija nuo 2003-ųjų vienoje ar kitoje valdančiojoje daugumoje buvusių R.Pakso gerbėjų gretose. Skyriaus vadovo neveiklumas ir buvusios savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės-Nakutytės nekompetencija ir išskirtinis sugebėjimas prieš pat rinkimus bemaž trisdešimčiai valdininkų pakelti atlyginimus neliko nepastebėti rinkėjų. Ir jei anksčiau net ir nieko per rinkimus neveikdami „tvarkiečiai“ susirinkdavo R.Pakso gerbėjų balsus ir miesto Taryboje turėdavo 3-4 vietas, tai per šiuos rinkimus negavo nei vieno mandato.
Panašu, kad R.Pakso gerbėjų Aukštaitijos sostinėje neliko. Dar sunkiau TT bus, kai naujieji valdantieji pradės atleidinėti buvusios administracijos direktorės Savivaldybės skyriuose ir įstaigose įdarbintus partiečius. Šis procesas jau prasidėjo.
Atleidimas iš darbo gresia ne tik savivaldybės įmonėje „Aukštaitijos vandenys“ direktoriumi statybai dirbančiam skyriaus vadovui Sigitui Čingai, bet ir eiliniams nariams. Išlaikyti narių skaičių ir bent kokią įtaką gali nepavykti net ir prisijungus kažkada Kazimieros Prunskienės įkurtos ir su Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ bendradarbiavimo sutartį pasirašiusios, o vėliau skandalingai pagarsėjusio buvusio socialdemokrato Andriaus Šedžiaus vadovaujamos Liaudies partijos nariams.
– Tai tiek apie politinius procesus. O kaip sekėsi naujajam merui?
– Pabaigtuvės – taip vienu žodžiu galima būtų įvardinti praėjusius metus. Žvyruotų gatvių asfaltavimo darbų pabaiga, suremontuoto pėsčiųjų tilto per Nevėžio upę atidarymas, Dailės galerijos keramikos priestato atidarymas – tai ne kas kita, kaip anksčiau pradėtų darbų tąsa. Aišku, teko gesinti vieną ar kitą „gaisrą“, bet, ko gero, kitaip ir negalėjo būti.
Argi galima buvo tikėtis, kad statybos darbų priežiūrą paliekant su statyba jokių reikalų neturėjusiai meno žinovei bus kitaip? Arba kažkur šalia „Lietuvos geležinkelių“ pasiklydusi galimybė turėti prie Panevėžio „Rail Baltica“ atšakos krovinių terminalą.
Panevėžys buvo, yra ir bus pramonės miestas.
Dabar jau renkama medžiaga galimybių studijai, kuri jau seniai turėjo būti atlikta. Kita vertus, ar savivaldybės tai turėtų daryti už verslą, generuojantį krovinius? Nemanau. Greičiau tai verslo organizacijų reikalas. O ir verslo, ir kitų regiono savivaldybių požiūris į tokį objektą, švelniai tariant, gana nuosaikus.
Džiugu, kad miesto verslas, ilgus metus buvęs posūnio vietoje, vystosi ir nestovi vietoje. Panevėžys buvo, yra ir bus pramonės miestas. Tai liudija ir investicijų augimas, naujų darbo vietų skaičius. Vien AB „Amilina“ ar kitų įmonių milijonais eurų vertinamos investicijos ką sako. Vienintelis geras dalykas, ką šioje vietoje gali daryti valdžia, tai netrukdyti ir negadinti.
Tiesa, Panevėžio prekybos pramonės ir amatų rūmams gal kiek lengviau dirbti su naująja valdžia. Naujasis meras priima ir išklauso verslininkus, tačiau ar tie susitikimai atneša kokią nors konkrečią naudą? Nemanau. Greičiau tai mandagumo vizitai, kaip ir dauguma tokių pasibaigsiantys rankų paspaudimu ir plastmasinėmis šypsenomis. Panašu, kad visos šios valdžios viltys dedamos į būsimus 20 milijonų eurų, kuriuos tikimąsi iki 2020 metų gauti iš ES „Urban“ programos lėšų.
Kita vertus, keista ši dauguma. Iki šiol nėra paskelbtos jokios darbų programos, tad sunku kalbėti, kas nepadaryta. Skambant permainų fanfaroms, o būtent apie atėjusias permainas judėjimas „Kartu“ ir skelbė savo rinkimų obalsiuose, buvo kalbama apie skaidrumą, pertvarką savivaldybės įmonėse, savivaldybės administracijoje.
Jokia pertvarka savivaldybei priklausančiose įmonėse kol kas net nekvepia. „Politrukai“, įdarbinti šiose įmonėse buvusių valdžių, dar savo vietoje. Ko verta vien seniai pensijoje turėjusio būti odiozinė V.Baltramiejūno figūra. 2004 m. už tai, kad nesipriešintų Vitui Matuzui, įmonėje direktoriumi eksploatacijai įdarbintas politikas, išdavęs tą pačią TS-LKD, ir toliau liko savo poste.
Savivaldybė autobusų parkui, kaip ir kitoms įmonėms, skolinga nemažus pinigus.
Tiesa, būta ir naujų vėjų. Štai, pavyzdžiui, „Panevėžio autobusų parko“ stebėtojų tarybos pirmininke tapusi politikos pradžiamokslė Birutė Valkiūnienė sugalvojo po koncertų „Cido“ arenoje prailginti autobusų važiavimo laiką.
Parko administracija tokiam valdančiosios daugumos atstovės norui nesipriešino, tik, kad keleiviai to nesuprato. Vairuotojai kalba, kad viename reise važiavo 2, kitame 5 keleiviai. Iniciatyva patyrusi fiasko pratęsta iki naujų metų. Įdomu, kas dengs parko nuostolius? Savivaldybė tam pačiam autobusų parkui, kaip ir kitoms įmonėms, skolinga nemažus pinigus. Informacijos, kaip mažėja 20 mln. eurų sudarančios miesto skolos, aptikti taip ir nepavyko.
Kitas svarbus dalykas – viešieji pirkimai. Na, nėra jie nei vieši, nei idealiai skaidrūs, nors būtent apie skaidrius viešuosius pirkimus su P.Urbšio pavarde siejamas judėjimas taip nemažai kalbėjo. Nemažai smulkių dalykų, kurie kainuoja po kelis šimtus ar kelis tūkstančius eurų, perkami telefoninės ir kitokių apklausų būdu. Ypač tuo pasižymi kultūros ir ryšių su visuomene skyriai.
Štai, pavyzdžiui, praėjusiais metais nepigiai nupirkta Panevėžio savivaldybės kultūros svetainė internete jau šiemet už daugiau nei tūkstantį eurų atnaujinta. Aišku, nei tokio pirkimo skelbimo, nei techninių sąlygų aptikti nepavyko. Ir tokių dalykų tikrai nemažai. Ne veltui, tikriausiai, iš savivaldybės interneto svetainės skyriaus „Viešieji pirkimai“ dingo vykusių pirkimų ataskaitos.
Kalbant apie nuveiktus ar nenuveiktus darbus, niekaip negalima apeiti pagrindinio, bent jau daugiausia atgarsio kol kas sulaukusio, darbo – pradėtos Savivaldybės administracijos restruktūrizacijos. Tačiau ir čia viskas kažkaip šleivai, kreivai išeina. Visų pirma, stebina visiškas nepasitikėjimas koalicijos partneriais ir jokių diskusijų šiuo svarbiu klausimu nebuvimas.
Koalicijos partneriams judėjimo „Kartu“ skirto administracijos direktoriaus parengtas projektas pristatytas likus dienai iki pristatymo savivaldybės darbuotojams ir spaudai. Visų antra, visiškas nesiskaitymas su savivaldybės darbuotojų profsąjunga.
Teko matyti savivaldybės administracijos ir profsąjungos pasirašytą kolektyvinio darbo sutartį, tad net nebūnant teisininku, akivaizdžiai matyti, kad pažeistas ne vienas šios sutarties punktas. Teisininkai, matyt, taip pat ras ne vieną darbo kodekso straipsnio pažeidimą, tad jei profsąjunga parodys stuburą, manau, teismai darbo tikrai turės.
Pati mintis reformuoti sustabarėjusią savivaldybės administracijos struktūrą nėra nei nauja, nei revoliucinė, tačiau visos iki tol buvusios pertvarkos baigdavosi pašalinus neįtinkančius asmenis ir jų vietoje pasodinus savus.
Vienu metu savivaldybės užkulisiuose plaukiodavo toks posakis: įdomu, ką šį kartą atleis – partinius ar dirbančius? Panašu, kad tokių valymų išvengta nebus. Jau kalbama, kad koalicijos partneriams siūloma pasidalinti vienus ar kitus savivaldybės skyrius. Kiek tose kalbose teisybės, nežinau, tačiau dūmų be ugnies, tikriausiai, nebūna?
Jau kalbama, kad koalicijos partneriams siūloma pasidalinti vienus ar kitus savivaldybės skyrius.
Iš tiesų, pradžioje žadėję greitas permainas, auditą ir kitokias valdininko ausiai nemaloniai skambančias negandas, valdantieji vėliau kiek aprimo, tačiau informacijos trūkumas savivaldybės darbuotojų gretose pasėjo baimės jausmą, netikrumą dėl ateities. Čia prisidėjo ir aktyvus, gal net, sakyčiau, paranojiškas Seimo nario P.Urbšio kišimasis į savivaldybės darbą.
Dar prieš rinkimus keistai atrodęs pastarojo noras ir pastangos visada būti šalia tuomečio kandidato į merus R.M.Račkausko pagimdė ne vieną anekdoto vertą situaciją.
Legendos sklando ir apie šio politiko nuolatinį buvimą miesto savivaldybėje ir šūkavimus ant skyrių vadovų ar net paties mero. Visa tai rodo tam tikrą pastarojo baimę prarasti įtaką. Ta netikrumo, sąmokslo laukimo ar kažko kito baimės atmosfera persiduoda ir to paties judėjimo skirtam administracijos direktoriui. Kaip kitaip galima būtų paaiškinti garsiai nuskambėjusį pastarojo draudimą savivaldybės specialistams ar skyrių vedėjams be viešųjų ryšių skyriaus žinios bendrauti su miesto žiniasklaida?
Aišku, kilus triukšmui ir Lietuvos žurnalistų sąjungos „Aukštaitijos“ skyriui bei demokratinėms politinėms partijoms, socialdemokratams, TS-LKD, Liberalų Sąjūdžiui ir kitoms pareiškus protestą, nurodymas buvo atšauktas, tačiau tokį nurodymą davęs politikas ne tik, kad nepripažino savo klaidos, bet bandė apkaltinti apie tai parašiusią žurnalistę. Manau, tai daug ką pasako.
– Kokie Panevėžiui bus ateinantys 2016-ieji metai?
– Bus visko. Visų pirma, viskas suksis apie ateinančius rinkimus į Seimą. Įdomu bus stebėti Naglio Puteikio ir P.Urbšio gerbėjų kovas. Steigiamam N.Puteikio judėjimui atstovauti turėtų P.Urbšio priešininkais tapę M.Leliukas ir G.Umbrasienė.
Kandidatų tarpe, turiu įtarimą, pamatysime ne vieną seniai žinomą veidelį. Gal sulauksime ir naujų tautos gelbėtojų. Dabar toks laikas. Manau jis turi praeiti, kaip praėjo Arūno Valinsko „prisikėlėlių“ ar Kedžių violetinių laikas.
Turiu vilties, kad susiskaldžiusios partijos išmoks pamokas ir per šiuos rinkimus į Seimą jau matysime pirmus pokyčių daigus. Visų antra, baigsis pradėta savivaldybės administracijos struktūros pertvarka. Skandalais ir teismais, ar vis dėl to civilizuotai?
Tikiu, kad nors ir nelabai gerai pradėjus galima susitarti. Juo labiau, kad nepaisant įspūdingo pasikeitimų administracijos struktūroje sąrašo, kalba eina tik apie 27 etatų panaikinimą. Dalis iš jų neužimta iki šiol, tad atleidimų lapeliai gresia tik nedidelei daliai savivaldybės darbuotojų.
Kas kita, jei iš tiesų pasidalinta skyriais ir šia pertvarka siekiama atsikratyti nepaklusniųjų ar neįtinkančių.
Visų trečia, valdančioji dauguma, nepaisant įvairių priešrinkiminių turbulencijų, manau, išliks ta pati. Ar tai gerai miestui? Nemanau. Stipri opozicija, kaip ir nepriklausoma žiniasklaida, būtina demokratijai užtikrinti ir visuomenės interesams apsaugoti. Dabar Panevėžiui stiprios opozicijos trūksta.
