Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, lapkričio 18 dieną Šeimos kortelės jau buvo paprašę beveik 13 tūkst. šeimų. Tačiau gausių arba neįgalius vaikus prižiūrinčių šeimų Lietuvoje yra apie 50 tūkstančių.
Ministerijos atstovų teigimu, rugsėjo 1-ąją pradėjusi veikti Šeimos kortelė turi jau daugiau nei 120 partnerių, tarp kurių yra tokios nacionalinės įmonės kaip „Maxima“, „Rimi“, „Eurovaistinė“, taip pat tam tikros internetinės parduotuvės.
Tvarką jau taiso
Vis tik iniciatyvos kūrėjai pripažįsta, kad tobulėti dar yra kur, o prieš kiek daugiau nei savaitę Seimo narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok pateikė Šeimos kortelės pataisas, kuriomis siekiama aiškiau apibrėžti, kas turi teisę į kortelę. SADM atstovai tikina netrukus kiek keisiantys ir kortelės gavimo sąlygas.
„Siekiama aiškiau įvardyti vaiko globos formą, akcentuojant nuolatinę globą šeimoje ar šeimynoje, nes laikinoji globa trunka palyginti neilgą laikotarpį ir jos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą.
Taip pat siūloma praplėsti Šeimos kortelės turėtojų grupę, naikinant ribojimus besimokantiems gausios šeimos vaikams (iki 24 metų) dirbti ir savarankiškai vykdyti veiklą, bei numatoma patikslinti šeimos kortelės turėtojų grupę dėl šeimoje prižiūrimo ar slaugomo neįgaliojo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar specialusis nuolatinės slaugos poreikis“, – atsiųstame atsakyme rašė SADM atstovai.
Trūksta pačių šeimų iniciatyvos
Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ vadovė Jurgita Pocienė pirmuosius Šeimos kortelės mėnesius vertina teigiamai. Ji 15min pabrėžė, kad šiuo metu viskas vyksta pagal planą – partnerių, pasak jos, Šeimos kortelė iki šiol pritraukė dar daugiau, nei buvo tikėtasi.
Tai nėra pinigai ar duona kasdieninė.
„Jungiasi vis nauji partneriai, kurie suteiks ženklią pagalbą mūsų šeimoms. Pavyzdžiui, prisijungė „Eurovaistinė“, kuri yra svarbi tiek gausioms šeimoms, tiek auginančioms neįgalius vaikus“, – kalbėjo J.Pocienė.
Paklausta, kodėl, jos manymu, didelė dalis šeimų vis dėlto dar delsia užsisakyti kortelę, Daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė tikina, kad Šeimos kortelė nėra pirmo būtinumo reikalas, ir ji nepakeičia pinigų.
Pašnekovė priduria, kad kortelė neatrodo patraukli ir mažų miestų gyventojams, nes šie galvoja, kad jos niekur nepanaudos.
„Tai nėra pinigai ar duona kasdieninė. Daugeliui šeimų, kurios gyvena nedideliuose miestuose, vis dar atrodo, kad ji nėra naudinga, todėl labai norime tą mitą neigti. Visada pristatydami kortelę pabrėžiame, kad kortele anksčiau ar vėliau pasinaudos ir ne tik didmiesčiuose gyvenančios šeimos. Galiausiai nuolaidos galioja ir internetinėse parduotuvėse“, – teigia J.Pocienė.
Šeimos kortelę administruojanti Daugiavaikių šeimų asociacijos vadovė įsitikinusi, kad informacija apie nuolaidas ir lengvatas žmones tikrai pasiekia, nes iniciatoriai nuolat lanko ne tik didmiesčiuose, bet ir atokesniuose šalies rajonuose gyvenančias šeimas. Tačiau, pasak J.Pocienės, norėtųsi aktyvesnio pačių šeimų įsitraukimo.
Kodėl nuėjus į kirpyklą nepaklausti, ar toje kirpykloje galioja Šeimos kortelė?
„Reikia, kad žmonės ir patys domėtųsi, ieškotų, kokių nuolaidų yra mieste. Norime, kad šeimos būtų aktyvios ir pačios domėtųsi. Pavyzdžiui, kodėl nuėjus į kirpyklą nepaklausti, ar toje kirpykloje galioja Šeimos kortelė? Kai to paklaus vienas, antras žmogus, gal verslininkas susimąstys ir norės tapti partneriu?“ – svarsto moteris.
Paklausta apie tolimesnes iniciatyvos perspektyvas, J.Pocienė sako nusiteikusi optimistiškai – jos manymu, beliko sulaukti atsakymo iš Susisiekimo ministerijos, kai bus aišku, ar bus suteikiamos nuolaidos tarpmiestiniam transportui.
„Važinėti tarpmiestiniais autobusais dabar sunku, nes nuolaidas gauna tik vaikai iki 10-ies metų. Jei gera žinia pasieks mus, manau, kad kortelės užsakymai tikrai šoktels“, – prognozuoja J.Pocienė.
Naudinga verslui, bet ne šeimoms
Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka 15min komentavo, kad Šeimos kortelės turėtojų skaičius taip lėtai auga todėl, nes žmonės nemato tame prasmės. Pasak jo, pačios kortelės idėja yra itin naudinga verslams, todėl šeimos turėtų ją vertinti kritiškai.
Valstybinės įstaigos verčiau galėtų dirbti savo darbą, o marketingo reikalus palikti verslams.
„Tas kortelės turėjimas reikalauja tam tikrų dokumentų susitvarkymo, šiokių tokių pastangų, o prasmės žmonės nemato. Iš esmės, bet kokiomis nuolaidomis, kurios yra daromos verslo įmonių, yra siekiama tiesiog didinti pardavimus ir gauti didesnius pelnus.
Tų prisidėjusių įmonių klientai dažniausiai jau turi lojalumo korteles ir jiems daromos specialios akcijos. Tai yra marketingo priemonės, kuriomis siekiama išplėsti vartotojų skaičių, parduoti daugiau prekių ir gauti pelno. Gal kaina ir mažesnė, bet tokiu atveju nuperkama yra daugiau“, – aiškina R.Lazutka.
Sociologo teigimu, kai kurie žmonės galvoja, kad Šeimos kortelė yra savotiška socialinė akcija, tačiau šios iniciatyvos painioti su tam tikromis labdaros formomis tikrai nereikėtų. R.Lazutka pastebi, jog veiksmingesnis būdas padėti sunkiau besiverčiančioms šeimoms būtų tiesioginė finansinė parama iš tų verslų bei savivaldybių.
„Akcijas galima padaryti ir paprastai, be jokių kortelių, neišskiriant jokių šeimų. Jeigu verslininkas nori paremti gausias ar neįgalius vaikus auginančias šeimas, jis gali skirti pinigų labdarai, kad šeimos nusipirktų tai, ko jiems reikia, bet tikrai nebūtina taikyti kainų lengvatų.
Valstybinės įstaigos verčiau galėtų dirbti savo darbą, o marketingo reikalus palikti verslams. Verslo įmonės nėra labdaros organizacijos“, – sako R.Lazutka.
Pokyčiai jau planuojami
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teigia neabejojantys kortelės nauda ir pabrėžia, kad jau yra pateiktas derinti ir Socialinės paramos įstatymo pakeitimas, kuris sudarytų sąlygas savivaldai nepanaudotas piniginei socialinei paramai skirtas lėšas skirti ir Šeimos kortelės programos priemonėms finansuoti.
„Tikimės, kad priėmus šią pataisą savivaldybės pasinaudos galimybe dalį nepanaudotų lėšų skirti gausių ir neįgalius vaikus auginančių šeimų poreikiams finansuoti. Tai galėtų būti nuolaidos mokinių popamokinio užimtumo priemonėms ar kitoms šeimai aktualioms paslaugoms, kurios būtų taikomos Šeimos kortelių turėtojams“, – atsiųstame atsakyme teigia SADM atstovai.
