Sekmadienio vakarą, apie 23 val., Simono Daukanto aikštėje pasirodęs Gitanas Nausėda akimirksniu buvo apsuptas smalsuolių. Braudamasis per minią išrinktasis Lietuvos prezidentas spaudė žmonėms rankas, dėkojo už palaikymą.
Ant LRT scenos, stovinčios prie Prezidentūros rūmų, jis užlipo su savo žmona Diana Nausėdiene.
„Žmonės dabar žvelgia į televizijos ekranus ir turbūt užduoda sau klausimą. O kas bus dabar? O kaip gyvensime dabar? Ar bus taip, kaip buvo anksčiau? Ar bus kitaip – geriau, blogiau? Tai priklauso nuo to, kokius lūkesčius žmonės puoselėja. Aš galiu pasakyti, kad tikrai bus kitaip. Bet šiandien stipriausias jausmas, kuris yra mano krūtinėje – tai didžiulė padėka Lietuvos žmonėms, kurie išreiškė šitokio gylio pasitikėjimą“, – sakė G.Nausėda.
Jis sakė šią akimirką prisimenąs, kai rugsėjo mėnesį Saulėtekio alėjoje pristatė savo viziją. Tada jis ryškiai prisiminė senyvą moterį, sutiktą Pabaiske, kuri triūsė vietos bažnyčios bendruomenėje. G.Nausėda sakė jutęs tos moters palaikymą ir maldas per visą prezidentinę kampaniją.
„Nuo to laiko aš jos daugiau nesutikau, bet aš visą laiką jaučiau, kad ji už mane meldžiasi. Tai man labai padėjo. Padėjo, kai mes pradėjome keliauti per Lietuvą, – sakė G.Nausėda. – Jos malda lydėjo, kai atrodė sunku, pavargome, gal kažkiek išsisėmė. Prisiminęs ją ir jos maldą, aš vėl įgydavau jėgų.“
Taip pat G.Nausėda dėkojo savo komandai, kuri lydėjo jį visos prezidentinės kampanijos metu. Atlydėjo ir į Simono Daukanto aikštę pirmajai prezidentinei kalbai.
„Net nežinau, nuo ko pradėti dėkojant jums, – sakė G.Nausėda. – Daugelis jūsų padarėte tai (prisidėjote prie komandos, – 15min) be išlygų, čia ir dabar. Ir jums buvo sunku, ir man buvo sunku, bet mes visada stengėmės vieni kitiems to neparodyti.“
G.Nausėda padėkojo savo konkurentams pirmajame rinkimų ture. Sakėsi daugelį jų pažinęs iš žmogiškosios pusės. Tačiau labiausiai jis dėkojo konkurentei antrajame rinkimų ture Ingridai Šimonytei.
„Nuostabi konkurentė. Konkurentė, apie kurią galima tik svajoti, – sakė G.Nausėda, bet jo mintį pertraukė S.Daukanto aikštėje susirinkusių žmonių ovacijos. – Ji turi nuoširdų net ir čia susirinkusių žmonių palaikymą. Nes tai yra tikrai šviesus, išmintingas, kryptingas ir tikrai labai racionalus žmogus, kuris be kita ko vaidins Lietuvos politikoje tikrai labai svarbų vaidmenį artimiausiais dešimtmečiais.“
Išrinktasis prezidentas sakė, kad kol kas jo galvoje per daug minčių ir emocijų, kad pradėtų dėlioti būsimus darbus, bet sakė nesiruošiantis pamiršti pažadų ir kurti gerovės valstybę.
„Aš stengsiuosi vienyti Lietuvos žmones, vienyti Lietuvos partijas, – sakė G.Nausėda. – Aš noriu, kad šitie rūmai, tą jau esu kalbėjęs debatuose, atsivertų, priimtų žmones, parodytu svetingumą įvairioms visuomenės grupėms, kurios tikrai nusipelno būti išgirstos ir įvertintos. Tai kultūrininkai, švietimiečiai, regionų politikos lyderiai.“
G.Nausėda dėkojo žmonai Dianai, dukroms, tėvui. Kalbėdamas apie savo mirusią motiną, G.Nausėda susigraudino: „Ji paliko šį pasaulį 2014 metais, bet aš manau, kad ji kažkur aukštai danguje stebi.“
Pilna Gitano Nausėdos kalba:
„Žmonės dabar žvelgia į televizijos ekranus ir turbūt užduoda sau klausimą. O kas bus dabar? O kaip gyvensime dabar? Ar bus taip, kaip buvo anksčiau? Ar bus kitaip – geriau, blogiau? Tai priklauso nuo to, kokius lūkesčius žmonės puoselėja. Aš galiu pasakyti, kad tikrai bus kitaip.
Bet šiandien stipriausias jausmas, kuris yra mano krūtinėje – tai didžiulė padėka Lietuvos žmonėms, kurie išreiškė šitokio gylio pasitikėjimą.
Aš prisimenu 2018 metų rugsėjo 17 dieną, kuomet Saulėtekio alėjoje mes pristatėme savo viziją, savo ketinimą dalyvauti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose kartu su artimiausiais bičiuliais, palaikytojais.
Tada aš prisiminiau tą kuklią, senyvo amžiaus moterį, kurią prieš tai visai neseniai buvau aplankęs Pabaiske. Kuri ilgus metus triūsė bažnyčios šventoriuje, skambino varpais, tiesiog dalijosi savo gerumu su bendruomenės gyventojais. Ir žinote, ji visą laiką lydėjo mane.
Aš manau, kad ji meldėsi už mane. Aš jos nuo to laiko daugiau nesutikau, bet aš jaučiau, kad ji už mane meldžiasi. Ir tai mums labai padėjo, tai mums padėjo tuo metu, kuomet mes pradėjome savo kelią per Lietuvą. Aplankėme daugybę nuostabių Lietuvos kampelių. Matėme daugybę labai įvairių, bet labai šiltų, emocionalių, kritiškų, žingeidžių žmonių.
Ir jos malda lydėjo turbūt ir tuo metu, kai atrodė, kad labai sunku, pavargome, gal kažkiek išsisėmėme. Ir prisiminus ją ir jos maldą, aš vėl įgydavau jėgų.
Dar vienas dalykas, kuris man labai padėjo šiame nelengvame kelyje – tai mano nuostabi komanda. Miela komanda, kiek jūsų čia dabar yra... Jūs visada kartu, jūs visada kartu.
Daugelis iš jūsų stojote šalia manęs drąsiai, ištikimai tuo metu, kai atrodė, kad nebus nieko iš šito. Kad bus pernelyg sunku, kad jėgos pernelyg nelygios. O galbūt kas nors pagalvojo, kad gal aš palūkėsiu, pasižiūrėsiu kaip čia viskas gausis, tada aš prisijungsiu vėlesniame etape.
Daugelis iš jūsų tai padarėte be jokių išlygų iš karto, čia ir dabar. Ir dėl to aš jums esu labai už tai dėkingas. Ir jums buvo sunku, ir man buvo sunku, bet mes stengiamės niekada to vienas kitam neparodyti. Mes savo sunkumus užgniauždavome kažkur kamputyje ir toliau eidavome į priekį.
Aš noriu padėkoti visiems konkurentams, kurie stojo į pirmąjį rinkimų turą, su kuriais susiklostė visiškai neblogi žmogiški santykiai. Kai kuriuos pažinau iš kitos – žmogiškosios pusės.
Pasakyčiau taip – politikai gal kartais atrodo šiek tiek baisoki, kuomet žiūri į juos per televizijos ekraną. Bet kai susipažįsti su jais, kaip su žmonėmis, matai, kad tai tie patys žmonės su savo jausmais, su savo ydomis, su savo privalumais. Ir tai buvo dar vienas nuostabus patyrimas šitoje kovoje.
Na ir žinoma, antrasis rinkimų turas, nuostabi konkurentė – konkurentė apie kurią galima tiktai svajoti, kuri turi tikrai nuoširdų štai ir čia susirinkusių žmonių palaikymą, nes tai yra tikrai šviesus, išmintingas, kryptingas ir tikrai labai racionalus žmogus, kuris be kita ko vaidins Lietuvos politikoje tikrai labai svarbų vaidmenį artimiausiais dešimtmečiais.
Aš labai tikiuosi, kad santykiai su gerbiama Ingrida susiklostys labai draugiški, geri ir mes tikrai galėsime kur kas daugiau padaryti Lietuvos labui.
Kokia nuotaika užplūsta? Žinote turbūt būtų nesąžininga, jeigu aš dabar jums sakyčiau, kad aš pradedu čia kažką dėliotis savo galvoje – būsimus darbus. Patikėkite, dabar toje galvoje yra daugybė dalykų, kuriuos net sunku vieną su kitu suklijuoti ir tiesiog gal mintys pernelyg padrikos. Bet aš tikrai nepamiršau to, ką aš kalbėjau visą laiką. Net tuo metu, kai kai kurios politinės jėgos stengėsi įrodyti, kad nieko nebus, nebus jokio susitarimo, nebus jokio noro sėsti prie bendro stalo. Aš vis tiek tuo tikėjau, aš tuo tikiu ir aš tuo tikėsiu.
Aš stengsiuosi vienyti Lietuvos žmones, vienyti Lietuvos partijas. Aš stengsiuosi, kad Lietuvoje būtų mažiau pagiežos, mažiau beprasmiškos konkurencijos, kuri nelemia sprendimų. Ir dėl tos priežasties aš esu pasirengęs kentėti, jeigu reikės, bet vis tiek nuosekliai sieksiu šito tikslo.
Ir dar vienas dalykas, kurio mes negalime užmiršti – tai savo rinkiminių pažadų. Tiksliau jūs neleisite jų pamiršti. Manau, kad Lietuva tikrai nusipelno būti gerovės valstybe, kurioje gera visiems, kurioje nereikia aukštomis tvoromis, spygliuotomis tvoromis apsistatyti turtingiau gyvenantiems nuo skurdžiau gyvenančių. Kuriame nereikia pasiturintiems žmonėms sodinti į savo mašinas su apsaugininkais ir lydėti į mokyklas. Kuriose visi gyvena sutarime ir nesijaučia didžiulių socialinių skirtumų, regioninių skirtumų.
Aš noriu, kad šitie rūmai, tą jau esu kalbėjęs debatuose, atsivertų, priimtų žmones, parodytu svetingumą įvairioms visuomenės grupėms, kurios tikrai nusipelno būti išgirstos ir įvertintos. Tai kultūrininkai, švietimiečiai, regionų politikos lyderiai. Patikėkite – bus čia veiksmo šituose rūmuose ir aš stengsiuosi, kad tai būtu garantuota ir kad žmonės, kurie norės pareikšti savo mintis, tikrai čia galės jas pareikšti.
Ir, žinoma, norėčiau padėkoti savo artimiausiems bendražygiams. Diana... Mielos mano dukros, kurios kažkur pasimetėte, tikiuosi mes jus kažkaip susirasime. Savo mylimą tėvuką, aš jau paskambinau jam. Abu nuleidome sūrią vyrišką ašarą prisimindami, kad mamytė jau negalės pasidžiaugti. Ji paliko šį pasaulį 2014 metais, bet aš manau, kad ji kažkur aukštai danguje stebi...
Dar kartą dėkoju visiems čia susirinkusiems ir aš tikiuosi, kad mes matomės tikrai ne pirmą, ne antrą, ne paskutinį kartą. Tikiuosi, kad mes visi kartu kursime gražesnę, laimingesnę, labiau savimi pasitikinčia ir darnesnę Lietuvą“, – sakė Gitanas Nausėda, stovėdamas prieš Simono Daukanto aikštėje susirinkusią minią.
