Kartu su prezidento rinkimais vyko ir du referendumai – dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo ir dėl dvigubos pilietybės. Visą informaciją apie referendumus ir jų rezultatus galite rasti portale 15min.
Ingrida Šimonytė aplenkė Gitaną Nausėdą
Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje pateikti duomenys iš 1972 rinkimų apylinkių.
Suskaičiavus visus balsus aišku, kad rinkimuose pirma liko Ingrida Šimonytė su 31,13 balsų. Antras – Gitanas Nausėda, kurį palaikė 30,95 proc. rinkėjų. Juos teskiria 2647 balsai.
Trečias liko – Saulius Skvernelis su 19,72 proc. balsų.
Likę kandidatai nuo lyderių gana smarkiai nutolo – ketvirtoje vietoje likęs Vytenis Povilas Andriukaitis surinko 4,79 proc. balsų.
Arvydas Juozaitis – 4,69 proc.
Valdemaras Tomaševskis – 4 proc.
Mindaugas Puidokas – 2,58 proc.
Naglis Puteikis – 0,79 proc.
Valentinas Mazuronis – 0,65 proc.
S.Skvernelis pripažino pralaimėjimą
Saulius Skvernelis pripažino pralaimėjimą pirmame prezidento rinkimų ture. Pasiteiravus, ar tikisi sugrįžti į antrą vietą, S.Skvernelis TV3 televizijai pasakė, kad „šiandien turbūt nelabai“.
I.Šimonytė savo rinkimų štabe dėkojo savo rinkėjams ir sakė, „panašu, kad laukia dar dvi savaitės rimto darbo.“
I.Šimonytė laimi didžiausiuose miestuose
Didžiausiuose Lietuvos miestuose pirmauja Ingrida Šimonytė. Kaune ir Vilniuje I.Šimonytė turi apie 40 proc. visų balsų.
Antroje vietoje tiek Vilniuje, tiek Kaune – G.Nausėda, trečioje – S.Skvernelis.
Klaipėdoje pirmauja Gitanas Nausėda, surinkęs trečdalį balsų, antroje – I.Šimonytė. S.Skvernelis lieka trečias.
Daugumoje savivaldybių kol kas pirmauja G.Nausėda. S.Skvernelis pirmauja trijose savivaldybėse – Akmenės rajono, Kelmės rajono, ir Širvintų rajono savivaldybėse. I.Šimonytė pirmauja Molėtų rajono, Neringos, Anykščių rajono, Birštono, Panevėžio, Kauno miesto ir rajono bei Vilniaus miesto savivaldybėse.
Tiesa, kai kuriose savivaldybėse itin populiarus dar vienas kandidatas. Vilniaus rajone, Šalčininkuose ir Visagine į priekį išsiveržė Valdemaras Tomaševskis.
Merų parama pasiteisino ne visur
Rinkimų metu kai kuriems kandidatams paramą išreiškė ir savivaldybių rinkimus laimėję merai. Daugiausiai žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukė S.Skverneliui palaikymą išreiškę Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, Širvintų merė Živilė Pinskuvienė, G.Nausėdai palaikymą išreiškęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir I.Šimonytę palaikantis Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Iš minėtų S.Skvernelį palaikiusių merų, gyventojai palaiko tik Ž.Pinskuvienės nuomonę – Širvintų savivaldybėje lyderiauja S.Skvernelis, mat Kaune pirmauja I.Šimonytė, o Druskininkuose – G.Nausėda.
R.Šimašiaus palaikoma I.Šimonytė užtikrintai pirmauja sostinėje, kaip ir V.Grubliausko palaikomas G.Nausėda uostamiestyje.
Kandidatai į prezidento postą
Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose dalyvavo net devyni kandidatai.
Gitanas Nausėda. Lietuvos finansininkas, dėstytojas, mokslininkas. Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomas kandidatas.
Sekti naujienas iš Gitano Nausėdos rinkimų štabo galite čia.
Ingrida Šimonytė. Lietuvos finansininkė, buvusi finansų ministrė, Seimo narė. Rinkimuose I.Šimonytė dalyvauja kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė (TS-LKD).
Sekti informaciją iš Ingridos Šimonytės rinkimų štabo galite čia.
Saulius Skvernelis. Teisininkas, politinis veikėjas, Lietuvos premjeras. Jo kandidatūrą remia Seime daugumą turinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
S.Skvernelis štabe pranešė, kad nepatekęs į antrąjį rinkimų turą liepos 12 dieną pateiks atsistatydinimo iš ministro pirmininko pareigų pareiškimą.
Sekti informaciją iš S.Skvernelio rinkimų štabo galite čia.
Vytenis Povilas Andriukaitis. Gydytojas, istorikas, Lietuvos politinis veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys. Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Rinkimuose V.P.Andriukaitis dalyvauja kaip LSDP kandidatas.
Arvydas Juozaitis. Filosofas, rašytojas, dramaturgas. Prezidento rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomas kandidatas.
Valentinas Mazuronis. Architektas, Lietuvos politinis veikėjas, buvęs aplinkos ministras ir europarlamentaras. Rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomas kandidatas.
Valdemaras Tomaševskis. Lenkų kilmės Lietuvos politikas, Seimo narys, buvęs europarlamentaras. Rinkimuose dalyvauja kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatas.
Mindaugas Puidokas. Politinis bei visuomenės veikėjas, socialinių mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto docentas, Seimo narys. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose M.Puidokas dalyvauja kaip nepriklausomas kandidatas.
Naglis Puteikis. Istorikas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas, Seimo narys. 2014 m. prezidento rinkimuose užėmė ketvirtą vietą. Rinkimuose dalyvauja kaip Lietuvos centro partijos pirmininkas.
Sekti naujienas iš Arvydo Juozaičio, Vytenio Povilo Andriukaičio, Mindaugo Puidoko, Naglio Puteikio, Valentino Mazuronio ir Valdemaro Tomaševskio rinkimų štabų galite čia.
Balsavo daugiau, nei pusė rinkėjų
Išankstinių rinkimų metu ir rinkimų dieną Lietuvos piliečiai visame pasaulyje turėjo galimybę balsuoti už kandidatą, jų nuomone verčiausią tapti šalies prezidentu. Išankstinių rinkimų metu balsavo net 10,75 proc. Lietuvos piliečių, 20 val. duomenimis rinkimų dieną prie balsadėžių pasirodė net 45,70 proc. balso teisę turinčių asmenų. 20 val. duomenimis rinkimuose dalyvavo 56,46 proc. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Aktyviausiai prezidento rinkimuose balsavo Neringos (68,02 proc.), Birštono (67,70 proc.), Kauno miesto (62,20 proc.) ir rajono (61,71 proc.) Palangos miesto (65,09 proc.) ir Vilniaus miesto (60,48 proc.) rinkėjai.
2014 metų pirmame prezidento rinkimų ture rinkėjų aktyvumas siekė 52 procentus. Kovą vykusiame pirmajame savivaldybių rinkimų ture taip pat dalyvavo mažiau rinkėjų – 47,80 proc.
Užsienyje gyvenančių lietuvių aktyvumas rinkimuose atsispindėjo prie Lietuvos ambasadų Londone, Osle ir Dubline nusidriekusiomis eilėmis. Likus valandai iki balsavimo pabaigos nuogąstauta, kad ne visi norintys spės atiduoti savo balsą.
Išankstinio balsavimo metu apie galimus pažeidimus policija gavo 18 pranešimų, tačiau jie nepasitvirtino: nesurašytas nei vienas Administracinio nusižengimo protokolas, nepradėti ir ikiteisminiai tyrimai.
Rinkimų dieną iki 18 val. gauta 28 pranešimų dėl neleistinos agitacijos ir galimo rinkėjų papirkinėjimo. Ikiteisminių tyrimų nepradėta, surašyti 2 protokolai dėl alkoholinių gėrimų gėrimo viešoje vietoje arba girto pasirodymas viešose vietose).