„Tikrai nesitikėjau, kad sulaukus tokio amžiaus turėsiu eiti tokius kryžiaus kelius, kad būčiau pripažinta savo valstybėje“, – pradėjo pokalbį paralimpietė.
Lietuvoje paralimpinių žaidynių sportininkai ilgą laiką buvo nustumti į šoną – nuo 2008 metų rentos buvo skiriamos tik aukso laimėtojams.
Nuo 2019 metų situacija kiek pasitaisė – buvo nuspręsta pagerbti ir sidabro prizininkus, o štai bronzos medalininkai rentų tikėtis negali iki šiol.
Sužinojusi, kad gali pretenduoti į rentą, D.Šmidek surinko reikiamus dokumentus, tačiau susidūrė su biurokratinėmis kliūtimis – iš jos imta reikalauti įrodymų, kad ji dalyvavo atrankinėse varžybose prieš paralimpines žaidynes.
„Mums tuo metu buvo viskas aišku – buvo Sovietų Sąjungos varžybos, kas laimėjo pirmą vietą, tas ir važiuodavo toliau į tarptautines, šiuo atveju paralimpines.
Konkurencija tose visasąjunginėse varžybose būdavo milžiniška, įtampa – didžiulė.
O dabar ministerija prašo pristatyti dokumentus, kad į žaidynes neišvykau „per blatą“, nors aš jiems išsiunčiau tris diplomus, kuriuos laimėjau prieš Seulo paralimpines žaidynes“, – apie savo situaciją pasakojo paralimpietė.
Vargas dėl pažymos
Lietuvos paralimpinio komiteto vadovas Mindaugas Bilius pripažįsta, kad situacija ganėtinai absurdiška – dėl pažymos apie atrankines varžybas komitetas kreipėsi ir į Tarptautinį paralimpinį komitetą ir net prašė tokią pažymą atsiųsti Rusijos komiteto atstovų, tačiau šie, pažadėję išsiaiškinti, galiausiai nebekėlė ragelio.
Paradoksalu ir tai, kad tose pačiose paralimpinėse žaidynėse du aukso medalius laimėjęs lengvaatletis V.Girnius tokių pažymų pateikti neturėjo – nenumatyta įstatyme.
D.Šmidek svarstė, kad Tarptautinis paralimpinis komitetas vargiai galėtų išduoti jai reikalingą pažymą, mat jie neatsako už tai, kaip kuri šalis 1988 metais vykdė atrankos varžybas.
Sporto veteranė prisiminė 1988 metais tik per plauką likusi be aukso medalio – rungties nugalėtoja buvo nustatyta fotofinišo būdu.
„Tada man tiesiog nepasisekė, o dabar tiesiog labai graudu, kad esu taip užmiršta ir taip negerbiama. Mes juk su V.Girniumi pirmieji Lietuvai parvežėme paralimpinių žaidynių medalius.
Taip, jam pasisekė laimėti auksą, tačiau ar sąžininga, kad mums taikomos tokios nevienodos taisyklės?“, – stebėjosi ji.
Svertus kūrė dėl kurčiųjų
Komentuodamas situaciją M.Bilius aiškino, kad 2019 metais priimta įstatymo pataisa siekta įvertinti paralimpinių žaidynių prizininkus, kartu sukuriant tam tikrus saugiklius, kad į solidžią apie tūkstantį eurų siekiančią rentą negalėtų pretenduoti „visi iš eilės“.
Pasak Lietuvos paralimpinio komiteto vadovo, tą padaryti pastūmėjo kurčiųjų olimpinės žaidynės – jos rengiamos atskirai ir į jas patekti galima be atrankos.
„Kurčiųjų žaidynėse nėra atrankos ir antrosios vietos laimėtojai rentos negauna. Jie padavė į teismą dėl šios situacijos ir Konstitucinis Teismas išaiškino, kad yra kaip yra – toks įstatymas nieko nediskriminuoja. Antrosios vietos nugalėtojai turi įrodyti, kad buvo atrankos ir kvotų šalims sistema žaidynėse“, – apie sukurtus saugiklius pasakojo jis.
M.Biliaus manymu, būtų keista, jei kurčiųjų olimpinių žaidynių prizinės vietos būtų prilygintos paralimpinėms ir už jas skiriama vienoda renta.
„Dabar kurtieji ir paralimpiniai sportininkai Lietuvoje yra sulyginti, nors visame pasaulyje niekur nežinau tokio atvejo, kad kurčiųjų žaidynės būtų prilygintos paralimpinėms žaidynėms.
Labai didelė problema Lietuvoje yra ta, kad nėra sutvarkyta varžybų rangų sistema – olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių. Išeina taip, kad kurtieji parveža po 15–17 medalių ir jie dabar yra prilyginti paralimpiniam judėjimui ir tada išeina taip, kad valstybė sako, kad labai brangiai viskas kainuoja“, – apgailestavo jis.
Pateikiame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) komentarą:
Renta sportininkams yra skiriama už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus, ir tai reglamentuoja Sporto įstatymas.
Kalbant konkrečiai apie paralimpiečius, Sporto įstatymas (25 straipsnis) numato, jog teisę gauti rentą turi Lietuvos pilietis, baigęs sportininko karjerą ir tapęs paralimpinių, kurčiųjų žaidynių 1, 2 vietos laimėtoju (kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema) arba 1 vietos laimėtoju (kai nėra vykdomos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema).
D.Šmidek Seulo paralimpinėse žaidynėse lengvosios atletikos 800 m (B 3 klasė) bėgimo rungtyje laimėjo antrąją vietą, tačiau renta jai kol kas nėra skirta, nes trūksta dokumentų, įrodančių buvusią atrankos sistemą į Seulo paralimpinių žaidynių lengvosios atletikos varžybas.
Kad ši situacija būtų išspręsta, ministerija prašė Lietuvos paralimpinį komitetą kreiptis į Tarptautinį paralimpinį komitetą (IPC) ir gauti dokumentus apie buvusią Seulo paralimpinių žaidynių lengvosios atletikos atrankos varžybų sistemą, arba dokumentą, patvirtinantį, kad vykusios 1-osios Sovietų Sąjungos neįgaliųjų sporto žaidynės buvo 1988 m. Seulo paralimpinių žaidynių lengvosios atletikos varžybų atrankos sistemos dalis.
Dokumentus rentoms gauti ministerijai turi pateikti sporto organizacijos.
Ministerija yra parengusi ir Lietuvos paralimpiniam komitetui išsiuntusi rašto Tarptautiniam paralimpiniam komitetui projektą.
Gavus minėtus dokumentus, dėl D.Šmidek rentos būtų svarstoma dar kartą.
Vytautas Girnius Seulo paralimpinėse žaidynėse iškovojo pirmąją vietą. Taigi, remiantis tuo pačiu Sporto įstatymo straipsniu, jam pateikti dokumentų apie atrankos varžybas nereikia, nes 1-osios vietos laimėtojams renta skiriama ir tuo atveju, kai atrankos varžybos nėra vykdomos arba nėra nustatyta kvotų šalims.