Pirmąja šalies ponia tapusi D.Nausėdienė jau pratinasi prie naujo vaidmens. Penktadienį lydėjusi vyrą šventiniuose inauguracijos renginiuose, antradienį ji drauge su G.Nausėda su oficialiu vizitu lankėsi kaimyninėje Lenkijoje.
Pasak prezidento komandos atstovų, D.Nausėdienė jau planuoja savo, kaip pirmosios ponios, veiklą, kam ketina skirti daugiausia dėmesio.
Pasiruošusi imtis atsakomybės
Prezidento komunikacijos grupės atstovų teigimu, D.Nausėdienę ypač domina socialinės atskirties ir socialinės rūpybos klausimai.
„Nuo šių metų pradžios ji lankėsi senelių ir vaikų (šeimynų) namuose, neįgaliųjų užimtumo centruose, socialinės globos centruose, krizių centruose, pagalbos šeimai namuose. Prezidento žmona aplankė Marijampolę, Visaginą, Prienus, Ukmergę, Panevėžį, Alytų, Telšius, Plungę, Varėną, Jonavą, Anykščius, Zarasus, Pabradę, Raseinius, Kėdainius, Trakus, Švenčionis, Klaipėdą, Mažeikius, Ignalinos rajoną, Naująją Akmenę, Kauną, Širvintas, Kauno rajoną“, – sakoma prezidentūros atsakyme 15min.
Kaip nurodė prezidento komunikacijos grupės darbuotojai, pagrindiniai pirmosios ponios akcentai jos planuojamoje veikloje – žmogus ir tylioji Lietuva.
„Ponia Diana mano, kad būtent labiausiai nuskriaustiesiems reikia nuoširdžiausio dėmesio, pagalbos kovojant su socialine atskirtimi. Ji yra pasiruošusi imtis atsakomybės ir konkrečių darbų šioje srityje. Plačiau apie tai atsakysime vėliau“, – patikino jie.
Ponia Diana mano, kad būtent labiausiai nuskriaustiesiems reikia nuoširdžiausio dėmesio, pagalbos kovojant su socialine atskirtimi.
D.Nausėdienė prezidento komandoje turės ir atskirą asmenį, besirūpinantį pirmosios ponios komunikacija. Šias pareigas eis Regina Statkuvienė.
Nuo lydėjimo į užsienį iki kasdienių patarimų
A.Lydeka atkreipė dėmesį, kad modelis, kai prezidento komandoje aktyviai veikia ir jo sutuoktinė, sukurtas JAV. Prezidento žmoną apibūdinantis pavadinimas „pirmoji valstybės ponia“ taip pat gimė Amerikoje.
„Europa buvusi labiau monarchiška. Tik vėliau prasidėjo prezidentinių respublikų kūrimas. Pirmųjų ponių vaidmuo čia nebuvo tiek sureikšmintas kaip Amerikoje. Bet ta tradicija aktyviai perėjo ir į Europą. Nors kilmė yra Amerikoje, šiandien Europoje taip pat gana aktyviai stebima, ką tos pirmosios ponios veikia, kaip jos elgiasi, kiek padeda savo vyrams, o galbūt net ir trukdo jiems“, – pasakojo protokolo ir etiketo žinovas.
Kalbant iš protokolinės pusės, A.Lydekos teigimu, viena iš prezidento antrosios pusės pareigų – vizitai: tiek lydėti sutuoktinį į užsienį, tiek priimti kitų valstybių vadovus savoje šalyje.
Valstybės vadovų sutuoktiniams vizitų metu yra numatomos atskiros programos ir jie turi atlikti tam tikras funkcijas.
„Kai yra išimtiniai atvejai, kai valstybės vadovas neturi sutuoktinio, tai yra tiesiog dirbtinai keičiamos protokolinės nuostatos, pritaikant tam išskirtiniam atvejui, kai nėra sutuoktinio. Mes Lietuvoje tą išgyvenome, nes, tarkime, mūsų valstybės vadovas, prezidentė Dalia Grybauskaitė, buvo be sutuoktinio. Tad ji viena ir priimdavo užsienio valstybių vadovus, atvykusius į Lietuvą, ir vykdavo su oficialiu, valstybiniu vizitu į kitas šalis viena, be lydinčiojo asmens“, – dėstė jis.
Taip pat valstybių vadovų sutuoktiniai įsitraukia į tam tikrus projektus. A.Lydeka teigė, kad dažniausiai tai yra įvairūs socialiniai bei kultūriniai projektai, renginių kuravimas ir panašiai. Be to, anot protokolo ir etiketo eksperto, antrosios pusės prezidentams dalija kasdieniškus patarimus.
Skirtingos pirmosios ponios
Pasak A.Lydekos, nors modernioji demokratinė Lietuva nugyveno dar palyginti trumpą istorinį laikotarpį, bet, kalbant apie pirmąsias šalies ponias, tai buvo labai turtingas ir spalvingas metas.
Pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo prezidento Algirdo Mykolo Brazausko tuometė sutuoktinė Julija labai sirgo. Kai buvo būtina, pirmosios ponios funkcijas atlikdavo šalies vadovo dukra. Tai neprieštarauja protokolo normoms.
„Tačiau tai labai retas atvejis tarptautinėje praktikoje, o mes, Lietuva, tą išgyvenome, matėme ir mums atrodė viskas natūralu ir suprantama“, – sakė protokolo ekspertas.
Prezidento Valdo Adamkaus sutuoktinė Alma Adamkienė, kaip svarstė A.Lydeka, galbūt ir kiek kompleksuodama dėl netobulos savo lietuvių kalbos stengėsi nesirodyti dideliuose renginiuose Lietuvoje.
„Tai yra stengėsi garbingai atlikti savo pareigas ir ji ypač vizitų metu labai sėkmingai, garbingai tai darydavo. Bet, tarkime, kalbant apie įvairias socialines programas, kitas akcijas vidaus gyvenime, ji stengdavosi jokių viešų pareiškimų, jokių viešų kalbų ir taip toliau (nedaryti – red.past.). Irgi įdomiai taip suformavo savo, kaip pirmosios ponios, vaizdinį“, – komentavo jis.
A.Lydeka pastebi, kad valstybei vadovaujant D.Grybauskaitei vėlgi reikėjo interpretuoti tam tikras protokolines normas.
Spėja, kad dėmesį nukreips į paprastus žmones
Klausiamas, kaip vertina D.Nausėdienės planuojamus pagrindinius veiklos akcentus, A.Lydeka teigė, negalintis to komentuoti, nes nežino, į kokius konkrečiai projektus planuoja įsitraukti pirmoji šalies ponia.
„Aš asmeniškai negaliu komentuoti, nes tiesiog nelabai suprantu turinio, kas tai yra – tylioji Lietuva. Įtariu, kad labiausiai tie nematomi žmonės, tiek paprasti žmonės, ne televizijoje, ne radijuje, ne šou versle esantys žmonės – įtariu, kad dėmesys jiems. Bet kadangi nežinau turinio, net ir komentuoti negaliu, kokius ji projektus kuruos, į kokius projektus aktyviau įsijungs“, – sakė jis.
Suprantamas dukrų noras
Anksčiau G.Nausėda buvo sakęs, kad užsienyje gyvenančios jo dukterys Gedailė bei Ugnė Nausėdaitės nenorės būti viešais asmenimis. Prezidento inauguracijos dieną G.Nausėdaitė patvirtino, kad niekas dėl to nepasikeitė.
A.Lydekos teigimu, liberaliosios demokratijos vertybes išpažįstančiose valstybėse tai yra labai suprantama ir sveikintina praktika.
„Suaugę vaikai turi gyventi savo gyvenimą ir nesinaudoti tėvų pasiektais laimėjimais, rezultatais, galimybėmis. Ir priešingai – vaikai turi būti neapkraunami ta tėvų našta. Skandinavijos kraštuose, Vakarų Europos valstybėse tai puikiai suprantama ir sveikintina. Labiau totalitarinėse valstybėse tam tikros tradicijos yra, teisingumo dėlei reikia paminėti, kad ir labiau pietietiškose, Pietų valstybėse – tiek visuomenė bando įtraukti suaugusius vaikus į viešą gyvenimą, tiek ir tie suaugę vaikai bando būti labiau matomi, galbūt ir pasinaudoti esama situacija dėl kokių nors asmeninių tikslų ar noro būti labiau matomais, labiau žinomais tame sociume. Tam tikras skirtumas yra“, – pabrėžė jis.
Suaugę vaikai turi gyventi savo gyvenimą ir nesinaudoti tėvų pasiektais laimėjimais, rezultatais, galimybėmis. Ir priešingai – vaikai turi būti neapkraunami ta tėvų našta.
