Savo kalbą „Lietuvos Davoso“ forume pranešėja pradėjo nuo padėkų verslui, išgyvenusiam per COVID-19 pandemiją.
„Tai yra labai tinkama tribūna išreikšti didžiulę pagarbą Lietuvos verslui. Kodėl aš turiu pagrindą šitą sveikinimą išsakyti? Karantino sąlygomis Lietuvos verslas pademonstravo išskirtines globalios konkurencijos savybes ir bruožus. Pagal tai, kaip mes susitvarkėme, tiksliau sakant – verslas susitvarkė, su karantino iššūkiais, rodikliai rodo, kad Lietuvos verslas planuoja, strateguoja, diversifikuoja globaliame lygmenyje“, – iš tribūnos kalbėjo D.Nausėdienė ir pridūrė, jog Lietuvos ekonominiai rodikliai po pirmojo COVID-19 pandemijos etapo – vieni geriausių Europoje.
Padėkojusi verslui ji teigė lyg ir turinti baigti kalbą, bet pridūrė norinti pasvarstyti apie moterų lyderystės problematiką.
„Jeigu verslas su karantino iššūkiais susitvarkė puikiai, jeigu pasižiūrėtume, kaip funkcionavo valstybė ir jos dalys, kaip jos sąveikavo tarpusavyje, toli gražu mes neišnaudojame visų savo galimų rezervų. Jeigu žiūrėtume į Lietuvą, kaip į ekonominę visumą – tiktai kaip į ekonominę, bet ne socialinę visumą, galėtumėm pasiploti sau ir sakyti 10 balų, ar ne?
Bet jeigu remtumėmės Lietuvos prezidento išsakyta gerovės idėja ir ta būtinybe vystyti demokratiją iš jaunystės amžiaus į brandos amžių, tuomet stebėdami visas valstybines institucijas, jų bendradarbiavimą su savivalda, su bendruomenėmis, su visuomenininkais, su visomis valstybės socialinėmis grupėmis, iš tikrųjų mums dar reikia konsolidacijos, mums dar reikia susitelkimo, mums dar reikia bendro valstybinio vardiklio matymo“, – tęsė D.Nausėdienė.
Visa tai, anot jos, yra atvira, skaudi žaizda, ir ji – informaciniame lygmenyje.
„Mūsų viešoji erdvė stokoja faktų. Tikrų įvykių reportažų, tikros informacijos, tikrų, realių atspindžių, kuriais remiantis visuomenė galėtų diskutuoti, plėtoti diskusiją ir ta diskusija nebūtų subjektyvių interpretacijų arba subjektyvių nuomonių suekspertinimo įkaitais“, – toliau kalbėjo pirmoji ponia.
Mūsų viešoji erdvė stokoja faktų. Tikrų įvykių reportažų.
Viešojoje erdvėje ji teigė stokojanti ir akademinės diskusijos bei gilių analitinių straipsnių, o tuomet ėmė kalbėti apie moterų vaidmenį švietimo sistemoje.
„Jeigu mes turime sistemą, kurioje problemos nėra analizuojamos, nėra ieškomi realių problemų sprendimai, jie nėra optimalūs bendruomenei, ir šita sistema funkcionuoja, ir į šitą sistemą įsijungia moteris. Ar ji gali pakeisti ateitį?“ – kėlė klausimą pirmoji ponia.
-
Tiesa ar melas? D.Nausėdienė: „50 proc. moterų nesirinktų aborto, jeigu turėtų kitas aplinkybes“
-
Paaiškėjo, kas kūrė vieną iš Dianos Nausėdienės suknelių vizito Japonijoje metu
-
Startuoja D.Nausėdienės iniciatyva sukurti potencialių kraujo donorų duomenų banką kovai su pandemija
-
D.Nausėdienė po žinių apie paliktus ir išmestus naujagimius kreipėsi į žiniasklaidą
„Duosiu jums paprastą pavyzdį – mūsų švietimo sistema. Yra toks labai dažnai kartojamas stereotipas, kad jeigu mes padidinsime moterų skaičių kažkurioje srityje, automatiškai tos srities rodikliai pagerės arba bendroji situacija pagerės“, – sakė D.Nausėdienė, ir kalbėdama apie švietimo sistemą, bandė įtikinti, kad šis stereotipas – neteisingas.
Švietimo sistemoje dirba 79 proc. moterų, bet jeigu mes pasižiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, mes pamatysime, kad pagrindiniai rodikliai, tie, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn.
„Švietimo sistemoje dirba 79 proc. moterų, bet jeigu mes pasižiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, mes pamatysime, kad pagrindiniai rodikliai, tie, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn. Tie, kurie turėtų smukti, tie nuolat auga aukštyn“, – vardijo pirmoji ponia.
Ji teigė, jog jaunuolių testų rezultatai prastėja, o švietimo sistemoje esą nėra kompetencijos, kad jie išmoktų taikyti savo gebėjimus. Be kita ko, ugdytiniai, anot pirmosios ponios, stokoja socialinių gebėjimų spręsti problemas, mokyklose jie nevystomi.
„Patyčių kreivė kyla aukštyn. Mes esam vieni pirmaujančių pagal patyčių skaičių mokyklose“, – pridūrė D.Nausėdienė.
Ji kėlė klausimą, ką gausiai finansuojama Lietuvos švietimo sistema išleidžia į gyvenimą, ir teigė, jog „žemo žinių lygio“ jaunuolius ir jaunuolius, be kultūrinio pagrindo, verslui tenka perkvalifikuoti.
„Paklauskime savęs, kiek mes investuojame į švietimo sistemą ir kokią grąžą mes iš savo investicijų gauname?“ – svarstė pirmoji ponia. Ji pabrėžė, jog, pavyzdžiui, estai pagal mokyklinių testų rezultatus ima vytis pirmaujančius suomius.
„Paprognozuokime 10, 20 metų į priekį, ką mes visi suteiksime tam jaunam, augančiam, norinčiam tobulėti, norinčiam skristi žmogui. Tam Lietuvos piliečiui, kuris dirba valstybės labui, kuris nori būti verslininkas, kūrėjas, lyderis.
Švietimo sistemoje dirba 79 proc. moterų. Ar jos yra įgalintos kaip nors pakeisti švietimo sistemą? Ar yra mechanizmų? Ir kur yra klaidos?“ – retoriškai klausė D.Nausėdienė bei pakvietė visus imtis pokyčių.
„Ir tegul moterų balsas skamba stipriai“, – savo kalbą užbaigė pirmoji ponia.
Tačiau vos jai atsitraukus nuo tribūnos, politologas Virgis Valentinavičius kiek netikėtai uždavė klausimą – kaip ji vertina prezidentę D.Grybauskaitę.
D.Nausėdienė atsakė, jog D.Grybauskaitė buvo autokratiška lyderė. Dabar, anot jos, visuomenei reikia daugiau diskusijų.
„Tai tikrai buvo lyderė. Tai buvo lyderė, bet tai buvo autokratinio valdymo stiliaus lyderis. Jeigu mes pasižiūrėsime į brandžios demokratijos keliamus klausimus ir keliamus iššūkius, tai paprastai visuomenė pereina nuo autokratinio valdymo į visuomenės konsolidavimą. Tai yra, telkiamos visos visuomenės pajėgos tam, kad valstybė rastų geriausius, optimalius sprendimus.
Paprastai visuomenė pereina nuo autokratinio valdymo į visuomenės konsolidavimą.
Kaip verslas, kasdien susidurdamas su bet kokiais iššūkiais savo srityje ieško optimalaus sprendimo, ieško geriausios investicijos, geriausio rezultato, lygiai taip pat ir visuomenė visuomeninės diskusijos būdu, akademinės minties, ekspertinės minties, kiekvieno atskirto subjekto minties dėka konsoliduojant, prieinant prie vertingo, turiningo sprendimo bet kurioje srityje, tai yra, iš tikrųjų, naujas žingsnis gerovės link. Ir įtraukimas visuomenės į diskusijas, išdiskutuojant giliai klausimą, tai yra sprendimas.
Šiuo atveju, jeigu mes mokytojus įgalinsime ir įtrauksime į diskusiją ir mokytojai turės grįžtamąjį balsą visoms toms reformoms, kurios vyksta, švietimo sistema pajudės į priekį. Mes turime išnaudoti tą potencialą, kurį turime“, – taip plačiai į politologo klausimą atsakė D.Nausėdienė.
