Alytaus gaisro laužai liepsnoja teismuose, su nelaime susijusias žarijas kaskart pažarsto politikai, tačiau esminių išvadų, kurios galėtų keisti iš pagrindų tinkamai neveikiančią sistemą, nesigirdi, o jeigu pasigirsta – tik pasiteisinimai ir pelenų kratymai ant svetimo kiemo. Tiesa, tenka pastebėti, yra ir klaidas pripažįstančių, po Lietuvą sukrėtusio gaisro ne tik išvadas, tačiau ir permainas, pokyčius darančių.
Daugiau apie tai pasakoja Saulius Greičius, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius.
– Ar per metus situacija pasikeitė, ar išmokome bent jau pagrindines didžiojo gaisro pamokas?
– Po gaisro likvidavimo Alytuje, akcinėje bendrovėje „Ekologistika“, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, detaliai ir nuosekliai įvertino situaciją, identifikavo gaisro gesinimo metu iškilusias problemas, tarnybos sistemines bei atsitiktines klaidas. Buvo išanalizuota atskirų padalinių bei pareigūnų veikla ir imtasi visų priemonių, kurios padėtų išspręsti problemas, kad tokių nelaimių būtų išvengta. Šios priemonės apima visus departamento veiklos lygmenis, veiklos kryptis, tikslus bei uždavinius.
– Kiek jūsų departamentas turėjo papildomų finansinių išlaidų, susijusių su Alytaus gaisru, jo gesinimu (lokalizacija), kova su padariniais ar pan.?
– Dėl užsitęsusio gaisro gesinimo bei intensyvaus specialiosios technikos naudojimo gesinant gaisrą, departamentas patyrė nemažai nuostolių: sugadinta dalis įrangos (žarnos, skirstytuvai, švirkštai ir t. t.), dalį technikos teko remontuoti (siurblius, gaisrines mašinas ir t. t.), dėl intensyvaus naudojimo susidėvėjo specialioji apranga ir jos elementai (pirštinės, ugniagesių batai ir t. t.). Patirtų tiesioginių nuostolių 137 tūkst. eurų sumą departamentui kompensavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
– Kiek departamentas privalėjo skirti papildomų darbuotojų, į kovą su gaisru nukreipti specialistus iš kitų veiklų?
– Alytaus gaisrą gesino per 300 valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų. Jie keitėsi pagal nustatytą grafiką.
– Ar Alytaus gaisras „padėjo“ departamentui atlikti iki tol planuotas, bet galbūt atidėliotas permainas, inovacijas, ar prisidėjo prie technologinių, intelektinių, vadybinių (struktūrinių) ir kitokių sprendimų, kurie privertė patobulėti, pakelti profesinę kokybę?
– Alytaus gaisras atskleidė ir išryškino tam tikrus departamento veiklos trūkumus, kai kuriuos didelių pastangų dėka jau pavyko išspręsti, dėl kitų – inicijuotas ir pradėtas sprendimas.
– Kokie trūkumai buvo nustatyti?
– Viena pagrindinių sričių, kurios įvertinimą ir tobulinimą atliko departamentas, yra galiojančio teisinio reglamentavimo keitimas, siekiant nustatyti tikslesnę, operatyvesnę ir paprastesnę reagavimo į (ekstremaliuosius) įvykius, šių įvykių likvidavimo organizavimo bei vadovavimo tvarką, buvo patikslinta priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo planų rengimo tvarka, supaprastinta kuro įsigijimo ekstremaliųjų situacijų metu įsigijimo tvarka, patikslinta aprūpinimo maistu organizavimo tvarka, pakeista departamento bei Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudėtis ir sušaukimo tvarka, pakeistos civilinės saugos mokymo programos ir kt.
Alytaus gaisras atskleidė ir išryškino tam tikrus departamento veiklos trūkumus, kai kuriuos didelių pastangų dėka jau pavyko išspręsti, dėl kitų – inicijuotas ir pradėtas sprendimas
– Kas trūkumų šalinimo klausimais nuveikta konkrečiai?
– Užtikrinant gaisro atveju pavojingų visų objektų privalomą valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija, pateikti siūlymai Aplinkos ministerijai dėl teisinio reguliavimo tikslinimo, numatant, kad statybų proceso eigoje, pakeitus gaisrinės saugos esminius reikalavimus, būtų grįžtama į statybos proceso leidžiančio dokumento išdavimo stadiją ir atliekama nauja projekto ekspertizė. Tuo siekiama skaidresnės statybos proceso dalyvių veiklos, kad būtų užtikrintas gaisrinės saugos esminių reikalavimų įgyvendinimas visame statybos procese ir kad gaisrinės saugos klausimai būtų sprendžiami dar statybos proceso metu, o ne pastačius pastatą.
– Pateikėte ir konkrečių pasiūlymų?
– Departamentas siūlo keisti Statybos įstatymą, siekiant kontroliuoti pastatų atitiktį gaisrinės saugos reikalavimams, kai keičiama pastato naudojimo paskirtis. Taip pat pasiūlyta keisti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, siekiant kontroliuoti reikalingų priešgaisrinių saugos priemonių įgyvendinimą prieš suteikiant leidimą ūkio subjektui veikti.
– Pakeitėte tikrinimo tvarką?
– Pradėta taikyti pareigūnų rotacija tikrinant objektus ir dalyvaujant statybos užbaigimo komisijose – siekiant užtikrinti objektyvesnį patikrinimą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, bei tinkamai paskirstyti darbo krūvį. Atliekant objektų priešgaisrinius patikrinimus dalyvauja skirtingų departamento teritorinių padalinių specialistai, į didžiuosius miestus pasitelkiami pareigūnai iš visų priešgaisrinės gelbėjimo valdybos teritorinių padalinių. O statybos užbaigimo procedūrose pareigūnai rotuojami į statybos užbaigimo komisijas visoje šalies teritorijoje.
– Susidarė toks vaizdas, kad nemažai kuo Alytaus gaisro metu rūpinosi miesto meras, o kas už tai atsakingas iš tiesų, galėjome tik spėlioti. Po gaisro pagaliau įsigyta trūkstamos technikos?
– Siekiant operatyviau pasitelkti materialinius išteklius ir centralizuoti valdymą departamente šiemet įkūrus Materialinių išteklių valdymo valdybą, supaprastintos materialinių išteklių pasitelkimo ir logistikos procedūros, padėjusios sutrumpinti reikalingų išteklių laiką nuo sprendimo priėmimo iki reikalingų priemonių pristatymo į įvykio vietą.
Gerinant valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos techninį aprūpinimą, įsigyta papildomos techninės įrangos (aukšto slėgio kompresorių, hidraulinės gelbėjimo įrangos, nešiojamųjų vandens siurblių, terminio vaizdavimo kamerų, rūbų džiovinimo spintų, pneumatinės gelbėjimo įrangos komplektų, teigiamo slėgio ventiliatorių ir kt.).
Atsižvelgiant į Alytaus gaisre išaiškėjusius trūkumus, susijusius su pajėgų praktiniu pasirengimu, buvo organizuoti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų mokymai.
– Gaisro metu buvo aiškinamasi dėl savivaldybės pasirengimo lygio, kas pasikeitė per metus?
– Nuolat vykdomas darbas ir su savivaldybėmis bei ūkio subjektais: įvertinti Alytaus regiono plėtros tarybos pasiūlymai dėl būtinumo keisti teisės aktus, reglamentuojančius veiksmus ekstremaliosios situacijos ar ekstremalaus įvykio metu, atlikta Alytaus miesto ir rajono ekstremalių situacijų komisijų nutarimų apžvalga – įvertinta ir imtasi veiksmų siekiant aiškesnio bei sklandesnio ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimo savivaldybėse. Savivaldybėms nuolat teikiama metodinė pagalba, vykdomi savivaldybių civilinės saugos būklės (pasirengimo valdyti ekstremaliąsias situacijas) planiniai patikrinimai.
– Balstogės vaivadijos aplinkosaugininkų duomenimis, Alytaus gaisro padariniai Lenkiją galėjo pasiekti, lenkai Dzūkijos sostinei ir apylinkėms padėjo ir su mobilia tyrimų laboratorija, kaip su kaimynais bendradarbiaujate jūs?
– Tarptautinis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimas bendradarbiavimo srityje yra stiprinamas: 2019 m. lapkričio 27–28 d. suderinta „Metodinė instrukcija vietinėms Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos gelbėjimo tarnyboms, teikiančioms savitarpio pagalbą“, kuri leis, esant poreikiui, per trumpą laiką pasitelkti ar suteikti tarptautinę pagalbą pasienio ruože su Lenkijos Respublika, arba siųsti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas į pagalbą likviduoti ekstremaliuosius įvykius, ekstremaliąsias situacijas abiejų valstybių teritorijose.
Deja, kai kurių priemonių ar darbų atlikimą apsunkino pastaruoju metu visoje šalyje susidariusi grėsminga situacija dėl suaktyvėjusio koronaviruso (COVID-19) staigaus plitimo, tačiau departamentas vykdo ir toliau vykdys įvairias priemones, tobulindamas priešgaisrinių pajėgų veiklą, atsižvelgdamas tiek į Alytaus gaisre išmoktas pamokas, tiek į kitus išryškėjusius veiklos trūkumus.
– Kaip manote, kas realiai nuveikta Alytuje, Lietuvoje per gaisrą, po jo, kad panašūs šalyje daugiau nesikartotų, būtų „užkardyti" iš anksto, pvz., vykdant tinkamą kontrolę, leidimų išdavimą, ataskaitų teikimą ar pan.?
– Vertinti, apibendrinti ir pateikti išvadas, kas buvo nuveikta po Alytaus gaisro Lietuvoje, t. y. kitų valstybės ar savivaldybių institucijų veiklos apimtimi, departamentas neturi pakankamai informacijos, kompetencijos ir įgaliojimų. Tačiau akivaizdu, kad Alytaus gaisras išryškino nemažai problemų ir trūkumų, kurie pagal atskirų institucijų kompetenciją ir kartu yra sprendžiami.
– Jūsų nuomone, kaip (kuo) baigsis Alytaus gaisro istorija, ar bus išaiškinti (nuteisti) kaltieji, o žala, kurią patyrė nukentėjusieji (valstybė, savivaldybės, įstaigos, gyventojai su flora ir fauna), bus atlyginta iš „Ekologistikos“, jos vadovų (akcininkų, su jais susijusių verslų), draudikų ar pan. nebiudžetinių lėšų?
– Kadangi vis dar vyksta kompetentingų valstybės institucijų tyrimai, susiję su Alytaus gaisro aplinkybėmis, departamentas šių tyrimų komentuoti bei reikšti išankstinių savo nuostatų ar nuomonės šiais klausimais negali.
– Ačiū.
