Viktorijos Naujokaitės ir Edvardo Stalionio sodyba šalia Aukštadvario iš pirmo žvilgsnio nedaug skiriasi nuo kitų – čia ganosi karvė, ožiukai ir avys, auga triušiai ir vištos, aplink šmirinėja katė. Tačiau ši sodyba – vienintelė tokia visose Baltijos šalyse, nes ūkio gyvūnai čia neišnaudojami jokiais tikslais ir auginami ne maistui – kiekvienas augintinis turi vardą, o gyvūninės kilmės maisto nevalgantys šeimininkai jais pasiryžę rūpintis iki natūralios gyvenimo pabaigos.
Lankytojams Viktorija ir Edvardas siekia parodyti, kad ūkio gyvūnai irgi nori būti glostomi bei mylimi ir neturėtų kęsti skausmo ir kančių.
„Mes atliekame dvi funkcijas – priglaudžiame fermų gyvūnus, kurie dažniausiai yra išgelbėti nuo paskerdimo, nes, kaip visi žinome, tokia yra pabaiga ūkinių gyvūnų, ir antras dalykas, kas yra vienodai svarbu, tai švietimas – į sodybą priimame žmonių, kurie nori atvažiuoti, susipažinti su gyvūnais, prisiminti tą ryšį, kurį, aišku, visi mes jautėme vaikystėje. Mums nebuvo svarbu, glostyti šuniuką ar katę, ar ožiuką, ar viščiuką – mes visus vienodai mylėjome“, – pasakoja V.Naujokaitė.
Ūkio gyvūnų globos sodybos „Trys paršeliai“ įkūrėja gyvūnus gelbėja daugiau kaip dešimtmetį – nuo mažens labai mylėjusi visa, kas gyva, iš pradžių ji bendradarbiavo su tais, kurie vėliau įkūrė gyvūnų prieglaudas, tada kurį laiką gimtojoje Tauragėje pati vadovavo vienos jų padaliniui, o vėliau buvo išvažiavusi padirbėti į Švediją. Ten praleido metus ir jau buvo nutarusi, kad kai grįš, atidarys saugius namus ūkio gyvūnams, o tada veganų iškyloje susipažino su bendraminčiu Edvardu ir svajonė tapo dar realesnė, nes jos pasiryžo siekti dviese.
Saugiais namais ūkio gyvūnams sodyba „Trys paršeliai“ vadinami ne šiaip sau – visi augintiniai čia globojami, gydomi ir prižiūrimi. Lankytojams Viktorija ir Edvardas siekia parodyti, kad ūkio gyvūnai irgi nori būti glostomi bei mylimi ir neturėtų kęsti skausmo ir kančių. Jų priglausta karvė Zuika pienininkystės ūkiui nebetiko, nes buvo per sena – dvylikametė, nors karvės gyvena iki 25-erių; kelios vištos atkeliavo iš didelės fermos šiukšlių konteinerio, kuriame atsidūrė kartu su nugaišusiais paukščiais, nes buvo sužeistos, o avinukai atvežti iš veterinarijos laboratorijos, kurioje buvo gyva mokymosi priemonė studentams.
„Gydome gyvūnus ir prižiūrime, ir daugeliui kyla klausimas, ar verta ten leisti pinigus, tokius pinigus, kad vištą išgelbėti, bet mes atsakome – žinoma taip, nes jis irgi lygiai toksai gyvūnas, kaip ir katė ar šuo, tai mums net nekyla klausimų, mes neskirstom gyvūnų pagal kažkokius ar ūkinius, ar naminius – jie visi yra gyvūnai, visi jaučia, jie nori gyventi“, – sako vienas sodybos įkūrėjų E.Stalionis.
