Mergina sužinojo tik tiek, kad medikai žinos, ką daryti
Kaip pasakojo Sofija, dar prieš teorijos egzaminą būtina pateikti dvi pažymas: sveikatos patikrinimo pažymą ir pažymą, liudijančią, kad būsimasis vairuotojas išklausė 12 val. pirmosios pagalbos kursus. Kursus ji susirado pati, internete, kadangi egzaminą laikė eksternu. Internete galima rasti ne vieną įstaigą, siūlančią šias pažymas „be rūpesčių“.
„Pamaniau, kaip puiku, kad gyvenu šalyje, kurioje dauguma žmonių mokės man padaryti dirbtinį kvėpavimą ar padės paspringus, jei kada nors reikės. Pagaliau aš taip pat tai mokėsiu. Tačiau mano mokymai truko mažiau nei 20 min., nors pažymoje nurodyta, kad išklausiau 12 val. kursą! Išėjau sužinojusi tik tiek, kad jei kas nors nutiks, medikai žinos, ką daryti. Nesvarbu, kad medikai greičiausiai nespėtų atvažiuoti, jei tikrai iškiltų rimta situacija.
Ką daryti sustojus širdžiai, gydytojas išvis nepaminėjo. Gerai, kad Londone esu baigusi 4 val. mokymus su praktinėmis užduotimis, taigi galėčiau padėti aplinkiniams, bet siutina, kaip netoliaregiškai mąstome – užtektų privalomus „mokymus“ paversti tikrais mokymais ir turėtume daugybę išgelbėtų gyvybių bei sutaupytų sveikatos apsaugos pinigų“, – pasakojo mergina.
Telefonu man pasakė, kad kursai truks iki pusvalandžio, tik nesakė, kad oficialiai jie turėtų būti ilgesni.
Kartu 20 min. instruktažą išklausė būsimasis jūreivis, kadangi šie kursai skirti tiek vairuotojams, tiek jūreiviams. Pašnekovė teigė, kad tikrai nenorėtų atsidurti laive su jūreiviu, kuris net žaizdos nemokėtų normaliai sutvarstyti.
„Manau, kad tai įprasta praktika, nes netgi telefonu man pasakė, kad kursai truks iki pusvalandžio, tik nesakė, kad oficialiai jie turėtų būti ilgesni. Kaip suprantu, tarp mokymų egzistuoja labai didelė kokybės įvairovė ir, panašu, niekas jos nekontroliuoja, jei 12 val. kursas gali būti išdėstytas per 20 min.“, – svarstė Sofija.
Kita mergina, šiuo metu besimokanti vairuoti vienoje iš vairavimo mokyklų, teigė taip pat neišklausiusi 12 valandų kurso, tačiau 6 val. buvo ir, jos teigimu, šis kursas buvo labai naudingas.
„Mane išmokė daug naujų dalykų, kaip įvairiose situacijose teikti pirmąją pagalbą: kada galima liesti žmogų, kada geriau neliesti, kas sulaiko šilumą, kaip nesukelti sau pačiam pavojaus, pagaliau kaip taisyklingai gaivinti – mokėmės tai daryti praktiškai ant manekeno. Mokykla pati pakvietė lektorių“, – pasakojo pašnekovė.
Kaip išduodamos pažymos – verslo paslaptis
Medicinos centro „Asmeda“, į kurią kreipėsi Sofija, direktorė Lidija Puzinienė teigė, kad teikiama paslauga yra jos verslo paslaptis, kurios neatskleis, galinti pasakyti tik tiek, kad ji teikiama laikantis visų reikalavimų. Dažniausiai instruktažas pravedamas individualiai, nes norint, kad susirinktų grupė, gali tekti laukti ir mėnesį.
Žmogus pats sprendžia, kiek žinių jam reikia, kiek jis žino, kiek nežino. Taip pat išduodama ir vairuotojo medicininė pažyma – tai vairuotojo garbės deklaracija.
Paklausta, kodėl merginai, kuri iš tiesų norėjo išklausyti pirmosios pagalbos kursą, ši paslauga nebuvo suteikta, direktorė tikino, kad pirmiausia tai paties žmogaus atsakomybė ir jis pats sprendžia, kokio mokymo jam reikia – 12 valandų kurso ar jis jau penkis kartus yra išklausęs jį ir jam užtenka 20 minučių.
„Mes žmogui visada duodame pasirinkimą – klausiame, kaip jis nori. Žmogus pats sprendžia, kiek žinių jam reikia, kiek jis žino, kiek nežino. Viskas priklauso nuo paties žmogaus. Taip pat išduodama ir vairuotojo medicininė pažyma – tai vairuotojo garbės deklaracija“, – tikino pašnekovė.
Medikai: kraujas trykšta fontanu, o žmonės stovi
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė rėžė tiesiai – tai blogiausia, kas gali būti, kad egzistuoja firmos, kurios tiesiog išduoda tokius pažymėjimus.
Kraujas trykšta fontanu, o visi stovi ir žiūri, teisinasi, kad neturi priemonių.
„Mano anūkas laikė, sakė tą patį – juokų darbas. Po to, kai įvyksta nelaimė, žmonės arba visai nieko nedaro, arba pridaro nesąmonių. Kai oro uoste mirtis ištiko L.Donskį, visi stovėjo ir žiūrėjo. Nesuprantu, kodėl. Panašios situacijos būna ir avarijos vietoje. Kraujas trykšta fontanu, o visi stovi ir žiūri, teisinasi, kad neturi priemonių. O kur vaistinėlė, kuri privalo būti automobilyje?
Jeigu žmogus nemoka ar negali užbintuoti, bent jau užsidėtų vienkartines pirštines ir užspaustų žaizdą ranka. Yra labai mažai kūno vietų, pavyzdžiui, kaklas, kuriose sunku stabdyti kraujavimą, visur kitur įmanoma tai padaryti. Jei nėra binto, juk galima atsiplėšti nukentėjusiojo drabužio. Kai pažeista stambi arterija, kraujas trykšta fontanu ir žmogus labai greitai nukraujuoja. Daugybė tokių atvejų, kad žmonės žūsta tiesiog dėl nukraujavimo“, – tikino medikė.
Pašnekovės manymu, pirmosios pagalbos kursas turėtų būti labai rimtas, su rimtais egzaminais, o ne 15 minučių instruktažu. 12 val. visiškai pakanka, o kad įstaigos nesilaiko nustatytos tvarkos, yra didžiulė netvarka. Šiuo metu kritiniu atveju instrukcijas, kaip elgtis, teikia telefonu atsiliepę dispečeriai. Jie nurodo, kurias gyvybines funkcijas patikrinti ir ką daryti toliau, net kokiu tempu ir stiprumu atlikti krūtinės ląstos paspaudimus gaivinant žmogų.
„Net ir tokie neprofesionalūs veiksmai labai naudingi ir gerokai pagerina mūsų pastangų rezultatą, kai jau atvykstame“, – pasakojo V.Pumputienė.
Pasak medikės, svarbu, kad kurso metu žmones apmokytų ne šiaip gydytojas, o profesionalas, kuris pats šioje srityje dirba, nes šiuo atveju už teoriją dažnai svarbesnė praktika. Žmonėms reikia parodyti, kaip tai daryti praktiškai. Dažnai žmonės mano, kad suteikti pirmąją pagalbą yra labai paprasta. Tai iš tiesų paprasta, bet reikia labai tiksliai žinoti, ką daryti, kad dar labiau nepakenktume.
Visuomenės problema, kad popierius – vis dar tik formalumas?
Valstybės įmonės „Regitra“, kuri atsakinga už egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas teigė, kad jam nekyla abejonių, kad pirmosios pagalbos kursai vairuotojams turi būti privalomi, nes mediciniškai pirmosios 10 min. po nelaimės yra labai svarbios. Beje, šios žinios labai naudingos ir gyvenime.
Nesusidorojame su savo senu paveldu, atėjusiu iš sovietinės visuomenės. Mums iki šiol svarbu tik popierių pristatyti.
„Manau, mes nesusidorojame su savo senu paveldu, atėjusiu iš sovietinės visuomenės. Mums iki šiol svarbu tik popierių pristatyti. Būtinybė išeiti tokį kursą vertinama kaip prievolė, biurokratinė kliūtis, o ne kaip reikalingas dalykas. Liūdina tokia situacija. Prieš keletą metų, kai atvedžiau vaiką patikrinti sveikatos prieš mokyklą, esu pats stebėjęs panašią situaciją poliklinikoje. Atėjo vyrukas, paklausė, kur galėtų išeiti pirmosios pagalbos kursą. Specialiai pažiūrėjau į laikrodį. Pažymą jis gavo per 5 minutes. Tai puikiai atspindi mūsų požiūrį.
Mano galva, patiems medikams, kurie atsakingi už šią sritį, turėtų labiausiai rūpėti, kad pažymos nebūtų išduodamos formaliai. Dabar – atėjau, susimokėjau, gavau. Norėdami supaprastinti savo gyvenimą mes atmetame daug vertingų dalykų. Esmė juk ne popieriuje, o mokymuose“, – svarstė pašnekovas.
Pasak jo, pati įmonė norėtų pasitikėti įstaigomis, kurios išduoda pažymas ir yra už jas atsakingos.
Išduoda licencijas, bet nekontroliuoja
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė, paklausta, kaip vertinanti tokią padėtį, teigė, kad tarnyba licencijuoja šia veikla norinčias užsiimti įstaigas arba fizinius asmenis, bet jų nekontroliuoja.
„Akreditavimo tarnyba vykdo valstybinę asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Licencijuojamos veiklos – visuomenės sveikatos priežiūros – sąlygų laikymosi priežiūrą vykdo Visuomenės sveikatos centrai apskrityse. Kadangi tai nėra mūsų kompetencija, Akreditavimo tarnyba negalėtų plačiau pasisakyti dėl išduodamų pažymų vairuotojams apie išklausytą privalomą pirmosios pagalbos kursą.
Tačiau galime aiškiai pasakyti, kad jei yra reglamentuota bet kokių privalomų mokymų trukmė, tokias paslaugas teikiančios įstaigos privalo jos laikytis, o pažeidimus turėtų fiksuoti atsakingos institucijos. Akreditavimo tarnybos nuomone, vairuotojai neabejotinai turėtų mokytis pirmosios pagalbos suteikimo pagrindų ir svarbu, kad šie mokymai būtų kokybiški bei rezultatyvūs, truktų tiek laiko, kiek numatyta teisės aktuose“, – teigė N.Ribokienė.
Atsakomybė už pažymą palikta ją išduodančiai įstaigai
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) per praėjusius ir šiuos metus nėra gavęs nė vieno skundo dėl pirmosios pagalbos kursų ir pažymų.
Reikalavimus pirmosios pagalbos mokymui nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtintas Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo organizavimo aprašas, kuriame nustatyta, kad šia veikla gali verstis juridiniai asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją privalomajam pirmosios pagalbos mokymui.
„Šiame dokumente taip pat nustatyta, kad privalomasis pirmosios pagalbos mokymas turi būti vykdomas pagal patvirtintą privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą. Taip pat nustatyti reikalavimai grupių formavimui (vienoje grupėje gali būti iki 24 žmonių. Vykdant pratybas grupė dalijama į du ar daugiau pogrupių) ir kiti reikalavimai.
Mokyti licencijas turinčiose įstaigose turi teisę ir fiziniai asmenys, įgiję visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomuoju pirmosios pagalbos mokymu. Jie turi atitikti specialiuosius reikalavimus, kurie vertinami licencijuojant. NVSC vykdo periodinę šios veiklos kontrolę, kurios metu vertina, ar yra sudaryta mokymo programa, ar ji atnaujinama nustatytu periodiškumu arba pagal poreikį, ar specialistai atitinka nustatytus reikalavimus“, – sakė NVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė.
Pasak specialistės, už privalomojo pirmosios pagalbos mokymo kokybę, sveikatos žinių atestavimo pažymėjimų išdavimo tvarkos ir kitus pažeidimus atsako įstaigos, kuri vykdo privalomąjį pirmosios pagalbos mokymą, vadovas. Tad dėl nekokybiškos paslaugos vartotojai turėtų pirmiausiai kreiptis į mokymą organizuojančios įmonės vadovą. Nepavykus klausimo išspręsti tokiu keliu, vartotojai gali kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl nekokybiškos paslaugos.
