„Tokios įstaigų pertvarkos tikslas yra pirmiausia sukurti tam tikrą pridėtinę vertę pacientams, kad pacientai greičiau, kokybiškiau, operatyviau galėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kad būtų paprasčiau organizuoti pacientų srautus, vengti tam tikrų funkcijų dubliavimosi“, – per spaudos konferenciją ministerijoje pirmadienį sakė A.Veryga.
Jo teigimu, sujungus ligonines „tikimasi administracinių kaštų sutaupymo“, ir tas lėšas būtų galima skirti tiek personalo algoms, tiek pacientų gerbūviui gerinti, tačiau taupymas nesąs pagrindinis jungimo tikslas, tad ir neskaičiuota, kiek konkrečiai tai būtų lėšų.
Į klausimą, kokia numatyta sujungimo data, A.Veryga teigė, kad „kalbama apie kitų metų rugsėjį, kada galėtų juridiškai būti baigtas procesas“, o sprendimai, susiję su dubliuojamų paslaugų peržiūrėjimu, truks ir kelerius metus.
Susijungimui pritaria tiek abiejų ligoninių vadovai, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, esantis vienos iš ligoninių, klinikinės, dalininkas.
Kauno klinikinės ligoninės direktorius Albinas Naudžiūnas tvirtino, kad panašus sveikatos priežiūros modelis jau ne pirmus metus sėkmingai veikia Kaune, sujungus visas pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias sveikatos įstaigas.
„Kaune turime pavyzdį – poliklinikų sujungimą. Iš to nieko blogo nesigavo, o kaip tik girdime apie gerus dalykus. Čia kalbama apie antro lygio stacionarinių paslaugų sujungimą, dviejų didžiulių ligoninių, viena turi 1700, kita – 1500 darbuotojų. Tai ne tik didžiulis iššūkis, bet ir galimybės optimizuoti klinikines paslaugas, kad pacientui būtų aišku, kur jam geriausia vykti“, – per spaudos konferenciją kalbėjo A.Naudžiūnas.
Ligoninių vadovai tikisi, kad po jungimo galima tikėtis ir didesnių Europos Sąjungos investicijų.
„Matome daugiau galimybių negu neigiamų dalykų, abi ligoninės finansiškai stabilios, bet joms konsoliduojantis ir veikiant bendromis jėgomis tai būtų didesnė jėga ir galimybės“, – pažymėjo A.Naudžiūnas.
Respublikinės Kauno ligoninės direktorė Diana Žaliaduonytė jungimą įvertino kaip didžiulę pažangą sveikatos sistemos srityje.
„Manau, kad kelių didžiulių ligoninių buvimas Kauno mieste tikrai yra perteklinis, nemažai tų paslaugų dubliuojamos, tai trukdo efektyviai dirbti, sudaro nemažai sunkumų pacientams, kuriems kyla klausimas, kur važiuoti, kur kokią paslaugą gauti“, – kalbėjo D.Žaliaduonytė.
Ji pripažino, kad svarstant įstaigų jungimą ligoninės personalas nuogąstauja dėl savo ateities, tačiau ramino, kad darbo vietų žmonės nepraras, nes medikų ir taip trūksta.
„Tai, kad yra bendradarbiavimas su universitetu, tokiai ligoninei leis tik stiprėti. Jei pavyks suvienyti abiejų ligonių išteklius, visai kita situacija dėl investicijų pritraukimo“, – kalbėjo D.Žaliaduonytė.
Lietuvos sveikatos ir mokslų universiteto Medicinos akademijos kanclerė Daiva Rastenytė per spaudos konferenciją patvirtino, kad jungimuisi yra pritarę universiteto senatas ir taryba.
„Kokią mes matome pridėtinę vertę tokiam jungimui? Viena, nauda mūsų pacientams, tačiau būdami aukštojo mokslo institucija mes esame atsakingi ir už būsimosios sveikatos priežiūros darbuotojų kartos rengimą, kad jie rinktųsi likti Lietuvoje, galėdami dirbti, turėdami pažangiausius reikalavimus atitinkančias darbo sąlygas“, – sakė D.Rastenytė.
