Dėl šių už Europos Sąjungos paramos lėšas numatomų vykdyti darbų pirmadienį susitarimą pasirašė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Kęstutis Smilgevičius. Tikimasi, kad senieji įrašai bus aktualūs besidomintiems savo giminės istorija žmonėms.
Pasak R.Kraujelio, suskaitmenintos bažnyčios knygos bus prieinamos viešai, todėl naujesnių bažnytinių knygų nuspręsta į projektą netraukti saugant asmens duomenis. Jo teigimu, skaitmeninimo parengiamieji darbai galėtų prasidėti kitų metų pradžioje, o pats skaitmeninimas galėtų vykti 2018 ir 2019 metais.
Suskaitmenintos bažnyčios knygos bus prieinamos viešai, todėl naujesnių bažnytinių knygų nuspręsta į projektą netraukti saugant asmens duomenis.
„Yra bendras galiojantis principas Europoje ir visame pasaulyje, kad gyvų asmenų duomenys yra saugomi. Šimtas metų pasirinkta su ta mintimi, kad tikrai labai maža tikimybė, kad bus likę gyvų asmenų, išgyvenęs daugiau nei šimtą metų vienas kitas senolis tik galėtų būti“, – spaudos konferencijoje sakė jis.
K.Smilgevičius savo ruožtu sakė, kad šiuolaikiniai įrašai ir toliau bažnyčiose daugiausiai daromi popierinėse knygose ir šios praktikos keisti neketinama.
„Aš manau, kad šita sistema šiandien funkcionuoja tikrai gerai (...). Lietuvos vyskupų konferencija jau prieš pusantrų metų yra parengusi vieningą krikšto liudijimo siuntimo į užsienį (tvarką), tvirtai tikime, kad visi klebonai naudoja. Aš manau, kad ta tvarka vis labiau yra unifikuojama ir lengvinama visiems žmonėms, ypatingai mūsų brangiems tautiečiams užsienyje, kurie tuokiasi dažniausiai Lietuvoje“, – aiškino kunigas K.Smilgevičius.
Manoma, kad seniausios bažnyčių saugomos metrikų knygos gali siekti 17 amžių.
R.Kraujelis pasakojo, kad bažnyčių archyvų skaitmeninimas bus platesnio projekto dalis. Jį baigus numatoma sukurti plačią skaitmeninę skaityklą.
„Skaitmeninėje skaitykloje, mes planuojame, įgyvendinus projektą atsidurtų ir visi valstybės archyvuose saugomi jau suskaitmeninti vaizdai, visi vaizdai būtų visiems prieinami internete, kartu atsidurtų ir bažnyčiose saugomi metrikinių knygų, parapijiečių sąrašų ir užsakų knygų vaizdai. Tokiu būdu mes turėtume vieningą kompleksą, kur tiems, kas domisi šeimos istorija, būtų galimybės ieškoti jiems reikalingos informacijos. Toje pačioje mūsų skaitmeninė skaitykloje būtų numatytos ir papildomos paslaugos – tokios kaip genealoginio medžio sudarymo pradžiamokslis“, – pasakojo archyvaras.
Jis taip pat sakė, kad vien bažnyčios metrikų skaitmeninimas atsieis apie 1 mln. eurų, daugiausiai lėšų prireiks važinėjimui po bažnyčias.
„Iki 1940 metų jokios valstybinės registracijos nebuvo ir bažnytinės metrikinės knygos yra vienintelis šaltinis, pagal kurį galima nustatyti gimimo, mirties, santuokos faktus, tai iš tikrųjų yra labai reikšmingas šaltinis išduodant ir oficialius dokumentus“, – aiškino R.Kraujelis.
Civilinėje metrikacijoje įrašai nuo 2008 metų daromi tik elektroninėse laikmenose. Tuo metu šiuolaikinių bažnyčios metrikų perkėlimas į skaitmeninę erdvę yra tik pavienės iniciatyvos.
„Žinokite, popierinės knygos labai ilgai išlieka. Jos kartais pranoksta net ir kai kuriuos kompiuterius. Iš kitos pusės kai kurios parapijos jau pradėjo tokį dalyką, kad jos suveda į skaitmenines laikmenas tuos duomenis, kuriuos turi, bet tai būtent yra antrinė laikmena šalia tų pačių knygų“, – kalbėjo K.Smilgevičius.
