Sveikinimai – dar nebaigus kelionės
Sekmadienį kaunietis, balandžio pabaigoje baigęs keturis mėnesius trukusią kelionę irkline valtimi iš Europos į Šiaurės Ameriką, grįžta į Lietuvą.
Balandžio 25 d. jaunas vyras, vandeniu įveikęs apie 8 tūkst. kilometrų, baigė kelionę „Castle Harbor“ uoste, Majamyje, kur gausiai buvo sutiktas vietos lietuvių.
Dar aktyviau jį sveikino socialinių tinklų vartotojai. Daugelis akcentavo, kad kaunietis yra vos trečias tai padaręs žmogus ir pirmas lietuvis, tokiu būdu įveikęs Atlanto vandenyną.
„A.Valujavičius yra Lietuvos stebuklas! – džiūgavo viena „Facebook“ vartotoja. – Žmogus, prisijaukinęs ir įveikęs Atlantą! Trečias pasaulyje!“
Panašiai komentavo ir kiti: „Įkvepianti kelionė – valios, kantrybės ir drąsos pergalė! A.Valujavičius trečias žmogus pasaulyje, perplaukęs Atlantą irkline valtimi.“
„Žmogus su paprasta valtele kirto Atlantą. Pirmas lietuvis pasiekęs tokį rezultatą ir trečias žmogus pasaulyje“, – likus gerai savaitei iki finišo, džiaugėsi Floridoje gyvenanti moteris.
Kai kurie dalijosi ir detalėmis apie kelionę: „Nuostabi diena kiekvienam lietuviui, vos trečias toks pasaulyje – A.Valujavičius irkline valtimi perplaukė Atlantą. Tai ne mes čia per Baltijos jūrą su keltais. <…> A.Valujavičius tapo pirmuoju tai padariusi lietuviu ir trečiuoju šį maršrutą įveikusiu žmogumi pasaulyje.
A.Valujavičius siekė vienviete irkline valtimi perplaukti Atlando vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno per 110 dienų. Jis įveikė apie 3700 jūrmylių, tai apie 8000 km.“ (tai nėra tikslus paskaičiavimas – tiek jūrmylių sudarytų apie 6850 km, o mylių – apie 5950 km – red. past.).“
Taip pat skaitykite: Aurimui Valujavičiui trukdė vėjas ir biurokratija, bet internautai rado kitų priežasčių
Kiti nurodė dar ilgesnį atstumą: „8500 km nuo Gibraltaro iki Majamio! <…> Trečias žmogus pasaulyje, perplaukęs visą vandenyną!“
Savo kelionę irkluotojas pernai gruodžio 26 d. pradėjo Ajamontėje, prie pat sienos su Portugalija esančiame Ispanijos mieste. Geografinis atstumas tiesia linija nuo jo iki Majamio, kuriame lietuvis baigė kelionę, sudaro maždaug 6,85 tūkst. km).
Kokį tiksliai atstumą nuirklavo A.Valujavičius, galėjo užfiksuoti nebent jo naudoti prietaisai, mat vėjas ir vandenyno srovės jį neabejotinai nunešdavo nuo tiesaus kurso.
Plaukikų buvo šimtai
Ne visai tikslūs galėjo būti ne tik sveikintojų paskaičiavimai, bet ir džiūgavimai, kad A.Valujavičius tapo pirmuoju lietuviu ar trečiuoju apskritai, irkline valtimi įveikusiu Atlantą.
Bene tiksliausias buvo paskutinis iš cituotų sveikinimų, kuriame paminėta, kad lietuvis plaukė nuo Gibraltaro iki Majamio.
Jis tikrai turėjo tokių ketinimų – po apsilankymo šioje Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijoje savo paskyroje „Instagram“ rašė: „Iš tiesų mano pirminis planas ir buvo iš čia išplaukti su „Lituanica“, tačiau paaiškėjo, kad srovės per stiprios, kad išplaukčiau saugiai per Gibraltaro sąsiaurį, todėl buvo pasirinktas Ajamontė.“
Sveikinime teisingai akcentuotos vietovės – žemyninės Europos ir Šiaurės Amerikos dalys. Kaip tik šią aplinkybę reikėtų nurodyti džiaugiantis, kad A.Valujavičius per Atlantą perplaukė trečias pasaulyje.
Mat įveikusiųjų vandenyną panašiu maršrutu – nuo Ispanijos, Portugalijos ar Britų salų – priskaičiuojami šimtai. Nemažai plaukė iš Afrikos, kai kurie – iš Europos į Pietų Ameriką.
Irklavimas vandenyne net laikomas atskira sporto šaka. Tai nebūtinai turi būti plaukimas per vandenyną – šis sportas apima ir plaukimą vandenynu tarp didesnių salų, žemyno ir salos ar aplink salą.
Nors tam skirtose valtyse gali sutilpti ir 14 irkluotojų, dažniausiai keliaujama solo, dviese ar ketvertu.
Pirmą kartą ne tik Atlantą, bet ir vandenyną apskritai dar 1896 m. vasarą įveikė Norvegijoje gimę amerikiečiai Frankas Samuelsenas ir George'as Harbo. Jie be jokios modernios įrangos išplaukė iš Baterijos parko Manhatane ir po bemaž dviejų mėnesių, nuirklavę 3250 jūrmylių (6 tūkst. km) išsilaipino Silio salose – nedideliame salyne į vakarus nuo Anglijos. Po to jie tęsė kelionę į Prancūziją.
Antroji tokia kelionė įvyko tik 1966 m., kai tą patį vandenyną perplaukė Johnas Ridgway ir Chay Blythas, bet jie taip pat finišavo saloje – Airijoje.
Netrukus – 1969 m. – įvyko pirmoji solo kelionė per Atlantą – britas Johnas Fairfaxas nuplaukė iš Gran Kanarijos į Holivudo paplūdimį Floridoje.
Interneto enciklopedijoje „WIkipedia“ skelbiamas išsamus įvairių kitų pirmųjų kartų ir rekordinių plaukimų per Atlantą sąrašas.
Iš tiesų buvo antras
Tarptautinės vandenyno irklavimo draugijos (Ocean Rowing Society, ORSI) kuri yra oficiali su šiuo sportu susijusių rekordų Guinnesso rekordų knygai registratorė) tinklalapyje galima rasti detalios informacijos apie plaukimus ne tik Atlante, bet ir kituose vandenynuose (įskaitant tuos, kuomet vandenynas nebuvo kertamas).
Be kita ko, čia skelbiamos ir plaukimo starto bei finišo vietos. Pervertus keletą duomenų bazės puslapių galima matyti, kad kaip kelionės per Atlantą pradžios vieta itin populiarus – La Gomeros San Sebastiano miestas Kanarų salose (Ispanija). Nors šios salos formaliai priklauso Ispanijai, geografine prasme jos yra ne Europoje, o prie Afrikos krantų.
Dažna kelionė baigiasi Karibų salose, kurios nėra ne tik žemynas, bet ir, pagal Jungtinių Tautų metodologiją, nepriskiriamos Šiaurės Amerikai. Karibai laikomi atskiru regionu.
Prie daugelio irkluotojų pavardžių nurodyti Antigvos ir Barbudos, Trinidado ir Tobago, Barbadoso pavadinimai. Kai kurie plaukė iki Martinikos, Sent Lusijos, Dominikos. Visos jos – salų valstybės Karibuose.
Jasmine Harrison, kuri įveikė vandenyną per 70 dienų ir tapo jauniausia tai padariusia moterimi, o vėliau savo valtį perleido AValujavičiui, plaukė kaip tik taip – nuo minėto La Gomeros San Sebastiano iki Antigvos.
Taip pat skaitykite: Ji įveikė Atlantą ta pačia valtimi kaip A.Valujavičius: „Žinau, kad jis turi planą“
Britė dalyvavo kasmetėse irklavimo per Atlantą lenktynėse „Talisker Whisky Atlantic Challenge“. Jų dalyviai plaukia iš Kanarų salų į Antigvos salą Karibuose, Mažųjų Antilų salyne.
Ne sykį plaukta iš JAV ar Kanados žemyninės dalies, bet tik iki Britų salų. Taip pat – iki Brazilijos, Gajanos ar Prancūzų Gajanos, kurios yra Pietų Amerikos žemyninėje dalyje, bet šios kelionės vyko iš Afrikos – Senegalo, Siera Leonės, Namibijos, Maroko.
Pats A.Valujavičius, jau po plaukimo susitikęs su JAV gyvenančiais lietuviais, paaiškino, kodėl jo kelionė buvo ypatinga, nors vandenyną jis įveikė toli gražu ne pirmas ir net ne trečias istorijoje.
„<…> sako, kad aš – trečiasis žmogus, perplaukęs Atlantą. Oficialiai Atlantą yra perplaukę apie pusantro tūkstančio žmonių, – Majamyje praėjusį savaitgalį per susitikimą su vietos lietuvių bendruomene kalbėjo jis, portalo 15min žurnalistai turėjo galimybę peržiūrėti dalies šio renginio vaizdo įrašą. – Iš jų 184 žmonės perplaukė solo.
Ir iš jų tik du perplaukė nuo Europos žemyno iki Šiaurės Amerikos žemyno. Iš tų dviejų tik vienas perplaukė be sustojimo, kitas vyrukas sustojo du kartus skirtingose salose. Aš tapau antruoju žmogumi, kuris tai padarė be sustojimo.“
Pirmasis tai padarė karys britas Jackas Jarvisas – iki šiol vienintelis žmogus, nuirklavęs nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyninių dalių. Tam jam prireikė 111 dienų. Būtent todėl lietuvis siekė vandenyną įveikti per 110 dienų ir pagerinti pasaulio rekordą.
J.Jarvisas nuo 2021 m. gruodžio iki 2022 m. kovo nuplaukė 3,6 tūkst. jūrmylių (6 670 km) nuo Portugalijos iki Pietų Floridos ir už tai pateko į Guinnesso rekordų knygą.
Pirmas plaukikas po audros stabtelėjo
Tuo pačiu metu per Atlantą plaukė ir Julenas Sanchezas iš Vokietijos. Jis užsimojo nuo Paryžiaus iki Pitsburgo (Pensilvanijos valstija, JAV) nukeliauti nesukeldamas atmosferos taršos.
Pirmą dalį (2,8 tūkst. km) iki Marinos de Portimao Portugalijos pietuose jis numynė dviračius, tokiu pačiu būdu įveikė ir paskutinius 2,5 tūkst. km nuo Floridos.
9,2 tūkst. km tarp Marinos de Portimao ir Floridos vaikinas nuplaukė vienviete irkline valtimi. Vokietijos ir Ispanijos pilietybes turintis keliautojas pasiryžo pirmasis pasaulyje taip perplaukti vandenyną nuo žemyno iki žemyno.
J.Sanchezas tai padarė per kiek daugiau nei 131 dieną ir, būdamas 24 metų, tapo jauniausiu tai padariusiu žmogumi. Tiesa, nors kelionę pradėjo anksčiau už J.Jarvisą – 2021 m. lapkričio 29 d., užtruko gerokai ilgiau ir kitą vandenyno krantą pasiekė vėliau – 2022 m. balandžio 17 d.
Tiesa, į vieną gretą su J.Jarvisu ir A.Valujavičiumi jis negali stoti. Mat po dviejų savaičių, patyręs stiprią audrą, buvo priverstas sustoti nedidelėje El Hiero saloje Kanaruose ir paremontuoti valtį. Į kelionę J.Sanchezas vėl leidosi gruodžio 24-ąją. Tiesa, kitoje vandenyno pusėje jis atsisakė plano stabtelėti Puerto Rike technikai patikrinti ir nuirklavo tiesiai į Floridą.
Nesklandumų per tuos penkis mėnesius buvo ir daugiau. Pavyzdžiui, 9-ąją vaikinas prarado trečią ir paskutinį iš turėtų telefonų. Nuo to laiko jis žinutes į namus siųsdavo padedamas praplaukiančių laivų.
Plaukikas iš Lietuvos jau buvo
Šioje knygoje prie vieno irklavimo rekordo minimas ir Lietuvos pavadinimas. 2014 m. vasarį-kovą aštuonvietė valtis „Toby Wallace“ Atlanto vandenyną iš rytų į vakarus įveikė rekordiniu greičiu – per 32 d. 22 val. 31 min. 25 sek.
Prie septynių komandos narių nurodyta, kad jie yra iš Jungtinės Karalystės, prie aštuntojo – Yaacovo Mutniko – pavardės ir ORSI tinklalapyje, ir Guinnesso rekordų knygoje parašyta „Lietuva“.
Vyrai per kiek daugiau nei mėnesį iš Gran Kanarijos iki Barbadoso nuplaukė 2,6 tūkst. jūrmylių (4,8 tūkst. km).
Išvada: netikslu sakyti, kad A.Valujavičius Atlanto vandenyną irkline valtimi perplaukė trečias istorijoje – anksčiau tai yra padarę šimtai žmonių. Mažiau nei 200 vandenyną įveikė vienvietėmis valtimis, tiesa, absoliuti dauguma kelionę pradėdavo ir / ar baigdavo salose – Kanaruose, Britų salose, Karibuose ir pan. Lietuvis trečias Atlanto vandenyną perplaukė nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyninių dalių. Tačiau vienas iš anksčiau tai padariusių žmonių buvo priverstas sustoti trumpam valties remontui, todėl tiksliai tokį maršrutą – ne tarp salų – A.Valujavičius įveikė antras.
PAPILDYMAS 2023.05.07 20.00. Pridėtas naujas skyrelis „Pirmas plaukikas po audros stabtelėjo“, kuriuo papildyta informacija apie ankstesnius plaukimus per Atlanto vandenyną.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
