Iki lapkričio 9-osios Lietuva EK turėjo pateikti atsiliepimą į priekaištus dėl ketinamų priimti įstatymo pataisų atitikimo Europos Sąjungos (ES) teisei. Kol kas tai nepadaryta.
„Labai keistai Lietuva (Kaimo reikalų komitetas – BNS) pasielgė, nes neatsakė į Europos Komisijos paklausimus, į kuriuos atsakymus reikia pateikti, nes pataisos yra notifikavimo procese“, – teigė socialdemokratas Algirdas Sysas.
V.Pranckietis teigė, kad Seime įstatymas dėl pluoštinių kanapių svarstomas jau aštuntus metus.
Įstatymo pakeitimams Seimas po svarstymo yra pritaręs ir perdavęs juos notifikuoti EK, nes Lietuva ketina įteisinti kanapių produktus, kurie gali patekti ir į kitas ES šalis.
EK priekaištauja Lietuvai, norinčiai iš pluoštinių kanapių išgaunamą tetrahidrokanabinolį (THC), sukeliantį svaiginamąjį poveikį, naudoti maisto ir kai kurių kitų produktų gamyboje.
Pataisomis siūloma leisti produktų gamybai naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant dabartinio apribojimo jį auginti tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei.
Seimui priėmus pataisas, Lietuvoje tikimasi proveržio. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, platesnių kanapių perdirbimo galimybių Lietuvoje laukia keli užsienio investuotojai, pasiruošę investuoti dideles lėšas.
Šiuo metu Lietuvoje galima laisvai nusipirkti įvairių maisto produktų, turinčių kanapių sėklų ar kanapių sėklų aliejaus – duonos, miltų, alaus. Kanapių sėklose, skirtingai nei kitose augalo dalyse, nėra psichoaktyvių medžiagų ar kanabidiolio (CBD). Todėl kanapių aliejus, gamintas ne iš sėklų, yra draudžiamas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad Lietuva turi siekti platesnio kanapių naudojimo, leidžiant gaminti produktus iš įvairių augalo dalių, o Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas abejoja, ar tai pavyks, nes nesitiki, kad bus liberalizuota prieš beveik 60 metų priimta Bendroji narkotinių medžiagų konvencija, kuri dabar leidžia kanapes naudoti tik sėkloms ir pluoštui – tai yra pramoniniais, mokslo ir medicinos tikslais.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
