Tyrimas dėl sklypo Laisvės prospekte, prie „Sodros“ biurų pastato buvo pradėtas po to, kai Seimo narė Agnė Bilotaitė kreipėsi į prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą dėl portalo 15min paskelbtos informacijos apie NŽT buvusio direktoriaus pavaduotojo žmonos ir jos artimųjų įsigyto žemės sklypo teisėtumą.
Tiesa, sklypo valstybė jau neatgaus, čia kyla naujas prekybos centras „Maxima“, o jį įsigijusi bendrovė „Vakarų Vilniaus projektai“ tą padarė teisėtai, todėl atimti šios žemės negalima.
Įvertinus tyrimo metu surinktą medžiagą teismo buvo prašoma panaikinti NŽT sprendimus keturiems asmenims dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės nuosavybės teisėmis valdytą 0,4097 ha žemės plotą.
Suprasti akimirksniu
- NŽT direktoriaus pavaduotojo T.Laduko artimieji įgijo ir pardavė valstybinės žemės sklypą Laisvės prospekte.
- Šios žemės perdavimą inicijavo centrinė NŽT vadovybė.
- T.Ladukas nedeklaravo, kam ir už kiek jo žmona pardavė savo sklypo dalį. Vienas NŽT vadovas tikina to nepadaręs per klaidą.
- Jis taip pat prisiekinėja nė piršto neprikišęs prie vertingos žemės kelionės į savo artimųjų rankas.
- VAAT nusprendė, kad sklypas įgytas neteisėtai ir T.Laduko šeima turės atlyginti 608 tūkst. eurų.
Minėtais sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnio ploto žemės sklypus kiekvienam iš šių keturių piliečių. Buvo prašoma teismo panaikinti prieš daugiau nei metus notarės išduotą paveldėjimo teisės testamentą NŽT buvusio direktoriaus pavaduotojo žmonai, kuri paveldėjo žemę iš savo tėvo, ir taikyti restituciją priteisiant valstybei 608 tūkst. eurų iš minėtų keturių žemės savininkų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2016 metų kovą neprieštaravo, kad žemės sklypas, esantis Laisvės pr. ir L.Asanavičiūtės g. sankirtoje, būtų įtrauktas į piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašus.
Netrukus NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinta piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilė.
Piliečių sąraše 3–6 numeriais buvo įrašyti 1991 metais prašymus atkurti nuosavybės teises į 0,1200 ha žemės kiekvienam pateikę minėti keturi asmenys.
2016 metų pavasarį vykusiame NŽT naujų žemės sklypų individualiai statybai, perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, skirstymo posėdyje kiekvienas iš prašiusių piliečių pasirinko 0,0950 ha žemės sklypo dalį, esančią Laisvės pr. ir L. Asanavičiūtės g. sankirtoje.
Visiems keturiems asmenims žemės buvo atkurtos už buvusios savininkės (jų močiutės) nuosavybės teisėmis valdytą 0,4100 ha žemės atkurtos nuosavybės teisės į po 0,0950 ha ploto žemės sklypo dalį.
Vėliau šių asmenų valdoma žemė Laisvės pr. ir L.Asanavičiūtės g. sankirtoje už 608 tūkstančius eurų buvo parduota vienai nekilnojamuoju turtu besiverčiančiai uždarajai akcinei bendrovei.
Teismas patenkino Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. Mickutės prašymą: panaikino NŽT sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo, taikė restituciją priteisiant valstybei 608 tūkst. eurų iš minėtų keturių žemės savininkų.
Teismas nusprendė, kad įmonė, įsigijusi šį žemės sklypą, laikoma sąžiningu įgijėju. Šiuo atveju žemės sklypo restitucija natūra negalima. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad tais atvejais, kai restitucija natūra neįmanoma, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.
Apskaičiuojant piniginio ekvivalento dydį taikomos kainos, galiojusios tuo metu, kai buvę žemės naudotojai gavo tai, ką privalo grąžinti, praneša Generalinė prokuratūra.
