15min tyrimas „Šiukšlių bachūrai: klestintis juodųjų sąvartynų pogrindis“ atskleidė, kad atliekų vežėjai Lietuvoje kasmet nelegaliai atsikrato tūkstančiais tonų atliekų, kurios yra išverčiamos gamtoje, nelegaliai sudeginamos, užkasamos arba neapskaitytos atsiduria sąvartynuose.
15min filme „Šiukšlių pogrindis. Greitai, pigiai, nelegaliai“ parodyti slaptomis kameromis filmuoti įžūlių nusikaltimų vaizdai, aplinkosaugininkų aplaidumas sukrėtė ir visuomenininkus, ir politikus.
Aplinkos apsaugos departamentas per kelis mėnesius jau nustatė 177 nelegalius sąvartynus bei užterštas teritorijas.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šia tema rengė kelis posėdžius iš eilės, apie neatidėliotinus pokyčius bei jų iniciatyvas prakalbo ir Prezidentūra, Aplinkos ministerija bei Aplinkos apsaugos departamentas.
Baudžiamoji atsakomybė ir didesnės baudos
Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas trečiadienį pristatė Aplinkos ministerijos siūlomą planą, kaip griežtinti nelegalių atliekų vežėjų atsakomybę.
Siūloma išplėsti Baudžiamojo kodekso (BK) 270 straipsnį – jį taikyti jeigu į aplinką neteisėtai pateko daugiau kaip 0,1 tonos pavojingų cheminių medžiagų ar daugiau kaip 5 tonos pavojingų atliekų bei kai į aplinką neteisėtai pateko daugiau kaip 10 tonų nepavojingų atliekų.
Už šiuos pažeidimus nelegaliems atliekų vežėjams grėstų bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
R.Sakalauskas teigė, jog šie įstatymų pakeitimai padėtų užkardyti nelegalių atliekų vežėjų verslus. Taikant BK 270 straipsnį fiziniams asmenims grėstų bauda nuo 4,9 iki 196 tūkst. eurų, juridiniams – nuo 9,8 tūkst. iki 4,9 mln. eurų.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, už panašius kiekius atliekų vidutiniškai būdavo skiriamos 6 tūkst. eurų administracinės baudos, reali baudžiamoji atsakomybė negrėsė.
R.Sakalauskas pristatė ir siūlymus didinti Aplinkos apsaugos įstatyme (AAĮ) ir Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) numatomas baudas bei keisti baudų skaičiavimo principus.
„ANK veiksmingumas šiuo metu yra mažas, didžiausia galima bauda dabar yra 6 tūkst. eurų. Siūlome peržiūrėti baudų sistemą ir nepadaryti tam tikrų rėžių su baudų „lubomis“, – teigė R.Sakalauskas.
Grupės vadovas posėdyje pristatė pasiūlymą – baudas skaičiuoti pagal į aplinką išmestų atliekų kiekį – 1 tūkst. eurų už toną nepavojingų, bei 5 tūkst. eurų už toną pavojingų atliekų.
Taip pat siūloma išnagrinėti galimybę baudas papildomai diferencijuoti pagal atliekų buvimo aplinkoje laiką.
Viršijus Administracinių nusižengimų kodekse apibrėžiamus taršos kiekius, būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja Agnė Jakstienė teigė, jog ketvirtadienį Seime Prezidentūra pristatys Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios apibrėš didelės žalos aplinkai sąvoką.
Baudžiamasis Kodeksas šiuo metu numato atsakomybę už didelę žalą, padarytą aplinkai. Tačiau ir teismų atstovai yra ne kartą atkreipę dėmesį, jog nesukonkretinus „didelės žalos“ apibrėžimo, taikyti tokią atsakomybę praktikoje yra sudėtinga.
Prezidentas Gitanas Nausėda Baudžiamojo kodekso pataisomis siūlo nustatyti, kad žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviems organizmams laikoma didele žala, kai nustatoma, kad padarytas reikšmingas neigiamas poveikis arba bendra žalos suma viršija 12,5 tūkst. eurų.
Aplinkosaugininkams daugiau teisių
Nuo 2021 metų aplinkosaugininkams buvo suteikta priemonė kovai su nelegaliais šiukšlių verslais – transporto priemonės konfiskavimas už daugiau nei penkių kubų atliekų išpylimą. Tačiau pareigūnai skundėsi, jog nors priemonė gera – ją taikyti irgi sunku, nes konfiskacija galima tik įsitikinus, kad automobilis priklauso pažeidimą padariusiam asmeniui.
Posėdyje ministerija pristatė siūlymą išplėsti pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimo taikymą – numatyti transporto priemonės konfiskaciją iš pažeidimą padariusių juridinių asmenų, nepriklausomai nuo to, kieno yra nuosavybės teisė.
„Konfiskavimas turi ne tik baudžiamąją rolę, bet ir pažeidimų užkardymo rolę, tai užkerta kelią kartoti pažeidimą“, – teigė R.Sakalauskas.
Ministerijos planuose dar viena priemonė – aplinkosaugininkams suteikti teisę gaudyti nelegalius atliekų vežėjus kelyje – stabdyti ir tikrinti transporto priemones.
Taip pat numatoma AAD pareigūnams suteikti teisę patekti į privačias teritorijas ar patalpas be savininko sutikimo. Planuojama išplėsti ir supaprastinti privačių teritorijų bei įtariamų transporto priemonių stebėjimą – suteikti teisę naudoti dronus, vaizdo kameras bei GPS sekimo įrenginius.
Nelegalių sąvartynų žemėlapis
Aplinkos apsaugos departamento vadovas Giedrius Kadziauskas posėdyje pristatė AAD vykstančius pokyčius ir griežtinamą nelegalių atliekų vežėjų kontrolę.
„Mes turime du ikiteisminius tyrimus, turime vieną konfiskuotą automobilį, stebime eilę teritorijų, kuriose gali būti vežamos nelegalios atliekos. Atliekam kontrolinius pirkimus, ir iš jų mokomės“, – komentavo situaciją vadovas.
G.Kadziauskas teigė, jog daug dėmesio AAD šiuo metu skiria šalies nelegalių sąvartynų analizei – savivaldybės teikia duomenis apie žinomas užterštas vietas, o aplinkosaugininkai skenuoja palydovinius šalies žemėlapius, registruoja ir tikrina įtarimus keliančias vietas.
Nelegalių sąvartynų šalyje inspektoriai užfiksavo jau 177. Šios vietos balandžio viduryje nuguls į tinklapį „Tvarkau Lietuvą“, čia ne tik savivaldybės, bet ir gyventojai galės žemėlapyje žymėti užterštas vietas.
„Viešai paviešinsime ir turėsime Lietuvos paveikslą, kuriame matysis mūsų turima informacija apie užterštas vietas. Aš turiu sau uždavinį, kad matydami tą sudėtingą paveikslą – matysime bendrą situaciją. Turėsime bazinį pradžios tašką, galėsime pasakyti, kiek objektų identifikavome, tikslas, kad skaičius mažėtų“, – teigė AAD vadovas G.Kadziauskas.
Vadovas pabrėžė, kad aplinkosaugininkai bendradarbiauja su prokuratūra, policija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Mokesčių bei Darbo inspekcijomis. Tarnybų susitelkimas jau atnešė vaisių – vienoje operacijoje dalyvavusi Darbo inspekcija aptiko du nelegalius darbuotojus.
AAD pradėjo skirti dėmesio viešosios erdvės priežiūrai – pasirašė bendradarbiavimo sutartį su skelbimų portalu „skelbiu.lt“ – dabar savo paslaugas siūlantys atliekų vežėjai privalės nurodyti oficialų registracijos numerį, kuris automatiškai bus tikrinamas registrų sistemoje. Taip gyventojai galės lengvai pasitikrinti ar reklamuojama veikla vykdoma legaliai.
Taip pat AAD, siekdamas optimizuoti procesus ir taupyti žmogiškuosius išteklius, užsakė duomenų analizės įrankį, kuris darbuotojams leis automatizuotai skenuoti nelegalių atliekų vežėjų skelbimus internete.
G.Kadziauskas teigė, kad taikomos priemonės pasiteisina: „Manau, kad jie jaučia spaudimą iš mūsų pusės, dabar jie mato, kad nelegaliems vežėjams yra sudėtingiau dirbti“.
Tai, anot vadovo, liudija skaičiai – šių metų vasarį ir kovą į atliekų vežėjų registrą užsiregistravo 62 nauji vežėjai, tuo tarpu per visus 2022 metus buvo užregistruoti 155 vežėjai.