15min skelbė, kad per prezidento rinkimus Gitanas Nausėda iš komunikacijos verslo galimai gavo paslaugų, už kurias nemokėjo. Kandidatą nemokamai konsultavo ir prie rinkimų kampanijos prisidėjo verslininkas Paulius Tamulionis, vadovaujantis viešųjų ryšių agentūrai „Idea prima“. Specialistai sako, kad panašios paslaugos galėtų kainuoti apie 100 tūkst. eurų.
VRK pirmininkė, siūlydama pasigilinti į publikacijoje pateikiamą informaciją, teigė, kad kyla klausimų, ar nebuvo pažeisti įstatymai.
„Kaip žinote, Baudžiojo Kodekso atitinkamo straipsnio nuostatos nuo sausio 1 d. irgi kalba apie tai, kad jeigu yra suteikiama galimai neteisėta parama, viršijanti 500 MGL, tai tokiu atveju reikėtų atitinkamai ir teisėsaugos institucijoms pasiaiškinti“, – kalbėjo ji.
Tačiau ne visi VRK nariai noriai sutiko, kad aprašyta istorija verta VRK tyrimo.
„Noriu pasiaiškinti dėl šios iniaciatyvos, nes man sukėlė klausimų, ką mes šiuo atveju mes tirsime. Kampanija yra pasibaigusi jau prieš metus ir visi vykę kampanijos veiksmai, už kuriuos atsilyginta, fiksuoti. Yra aišku, kas deklaruota ir kokie veiksmai vyko. Aš skaičiau tą straipsnį ir originaliai, kai pasirodė, ir prieš posėdį ir ten papildomos išlaidos galimos remiasi tik vienu vieninteliu žodiniu pasakymu, kad jei apskritai visą kampaniją darytų viešųjų ryšių agentūra, tai kampanijos galimas įkainis būtų 100 tūkst. eurų. Viskas. Apskritai. Bendrai. Tiesiog. Bet ten neminima, kokios konkrečiai buvo paslaugos suteiktos, kurias mes galėtume vertinti“, – sakė VRK narė Aistė Žilinskienė.
Pasak jos, straipsnyje tėra bendro pobūdžio pasvarstymas, o ne faktas.
„Mes matome iškeltą klausimą, į kurį atsakymų nėra pateikiama. Mes nežinome, kokia paslaugų buvo apimtis, turinys, vertė. (...) Mes, kaip rinkimų organizatorius visuomenei tas abejones turime išsklaidyti ir negalime numoti ranka į tą tokią istoriją, nes tada liks kažkoks šešėlis, šleifas. Ir visuomenė galvos: o ką rinkimų organizatorius į tai? Nereaguoja į tokią informaciją?“ – kalbėjo L.Matjošaitytė.
Ji tikino, kad užsimerkti ir sakyti, kad jokių faktų nematoma, rinkimų prievaizdui nedera. L.Matjošaitytės nuomone, VRK skyrius turėtų bent paprašyti turimos informacijos iš žurnalistų, kreiptis į kitus asmenis.
„Aš nematau tų faktų. (...) Aš neįsivaizduoju, kad galima pagal orinius pasakymus pradėti tyrimą“, – svarstė A.Žilinskienė. Anot jos, tyrimą galima būtų pradėti nebent tuo atveju, jei žurnalistai pateiks daugiau informacijos.
VRK narė Olga Kilkinova taip pat kalbėjo, kad kyla klausimų, ar reikia pradėti tyrimą, nes publikacijoje pateikiamų duomenų per maža.
„Geras pasiūlymas surinkti visą informaciją, o paskui spręsti, ar pradėti tyrimą“, – sakė ji. VRK narės teigimu, žurnalistai nurodo rėmęsi tik viešais duomenimis, todėl vargu, ar to pakaks tyrimui pradėti.
L.Matjošaitytė tvirtino, kad iškart tyrimo pradėti ji ir nesiūlo, tik pradėti pirminę informacijos rinkimo fazę.
Galiausiai VRK bendru sutarimu nusprendė pavesti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriui pasiaiškinti situacijos aplinkybes, kreiptis į tyrimą atlikusius žurnalistus Dovydą Pancerovą ir Birutę Davidonytę dėl turimos informacijos pateikimo. Vėliau VRK spręs, ar surinkta informacija verta tyrimo.
