Bendrovės „Spinter research“ reprezentatyvi apklausa1 parodė, kad 88 proc. Lietuvos gyventojų naudojasi užstato sistema, 97 proc. jų yra patenkinti sistemos veikimu, o 98 proc. įsitikinę jos reikalingumu.
„Lietuvos gyventojų sąmoningumas ir sistemos patogumas“, – tokius pagrindinius užstato sistemos sėkmės elementus išskiria ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas, kuris neseniai grįžo iš Edinburgo, kur Škotijos parlamentarams pristatė Lietuvos užstato sistemą.
„Škotija nutarė diegti užstato sistemą. Prieš tai jų atstovai bene 3 kartus lankėsi Lietuvoje, o dabar mes sprendimus priimantiems škotų parlamentarams bei verslo atstovams išsamiai pristatėme, kaip viskas veikia ir ką padarėme, kad pasiektume esamus rezultatus.
Kitose šalyse užstato sistema įdiegta senokai, o Lietuvos patirtis ne tik šviežia, bet ir sėkminga – dar niekam antraisiais veiklos metais nėra pavykę surinkti 92 proc. visų į rinką išleidžiamų pakuočių“, – pasakoja G.Varnas.
Tampame užstato sistemos ambasadoriais pasaulyje
Škotai – ne vieninteliai, susidomėję Lietuvos užstato sistema. Vien sausio mėnesį USAD lankėsi delegacijos iš Pietų Korėjos, Maltos, Lenkijos, Sakartvelo, Čekijos, Baltarusijos ir Slovakijos. Nuo 2016 m. į Lietuvą buvo atvykę 21 valstybės atstovai, dar 5 šalyse pristatyta Lietuvos užstato sistemos sėkmės istorija. O kitą savaitę USAD vadovas Lietuvos patirtį pristatys Portugalijoje.
Jo teigimu, mūsų sistemos sėkmė – vienas tų atvejų, kuris rodo, kad ir palyginti nedidelė šalis gali prisidėti prie didelių pokyčių. Kiekvienas šalies gyventojas, grąžindamas pakuotes ir taip prisidėdamas prie užstato sistemos sėkmės Lietuvoje, netiesiogiai prisideda ir prie teigiamų pokyčių visoje planetoje. Mat mūsų patirtį savo šalyse nori pritaikyti ne tik Europos valstybių, bet ir Kinijos, Indijos, Australijos ar jau minėtosios Pietų Korėjos atstovai, kurie, ieškodami geriausių būdų kovoti su tarša, įdėmiai nagrinėja Lietuvos pavyzdį.
„Lietuva šioje srityje turi gerą vardą – jei kur imama rimčiau svarstyti apie užstato sistemą, mūsų pavyzdys ir patirtis iškart tampa svarbūs. Šiuo metu esame visos užstato sistemos ambasadoriai. Tai garsina mūsų šalies vardą bei stipriną jos įvaizdį. Bet svarbiausia, kad tai padeda kurti švaresnę ir saugesnę ateitį“, – teigia G.Varnas.
Jau pralenkėme 2029 m. tikslus
Viena priežasčių, dėl kurių Europos Sąjungos (ES) šalių atstovai intensyviai domisi užstato sistema bei lankosi Lietuvoje – bendrijos kova su vienkartiniu plastiku. ES numačiusi, kad po dešimtmečio turėtų būti surenkama 90 proc. visų į rinką išleidžiamų pakuočių, o kaip galimą būdą pasiekti šį tikslą nurodo užstato sistemos diegimą.
Lietuva tokį aukštą surinkimo lygį pasiekė dar iki tikslų paskelbimo. Pernai šalyje grąžinta 92 proc. visų į rinką išleistų pakuočių – iš viso 581,6 mln. vnt. Žiedinės ekonomikos principais veikiančioje užstato sistemoje nėra pakuočių atliekų, nes visos panaudotos pakuotės tampa žaliava naujiems gaminiams. Taip taupomos pirminės plastiko, stiklo, geležies ir aliuminio žaliavos, mažinamos energijos sąnaudos bei poveikis aplinkai. Vien Lietuvos užstato sistema per savo veiklos metus neleido susidaryti maždaug 155 tūkst. t CO2.
Tiesa, Lietuvos gyventojai labiausiai pastebi akivaizdesnį užstato sistemos poveikį. 71 proc. respondentų kaip pagrindinį jos pranašumą įvardija mažiau teršiamą aplinką. Ir tai nestebina, nes anksčiau vien tik PET pakuočių buvo surenkama vos 35 proc. Dabar šis rodiklis viršija 90 proc. Dėl to į mūsų aplinką per paskutinius 3 metus neišmesta apie 680 mln. PET gėrimų pakuočių.
Komentuodamas apklausos rezultatus, G.Varnas atkreipia dėmesį, kad užstato sistema naudojasi labai panašus didmiesčių, mažesnių miestų ir kaimų gyventojų procentas. Be to, naudotojų dalis esmingai nekinta skirtingas pajamas gaunančiose grupėse. Taigi, į užstato sistemą tolygiai įsitraukia visų profesijų bei šalies regionų gyventojai.
12018 m. pabaigoje vykdytame tyrime apklausti 1007 respondentai (18–75 m. amžiaus) visoje Lietuvos teritorijoje.
