„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 08 23 /19:34

Po 30-ies metų – dar vienas Baltijos kelias: grandinę siekta nutiesti bent iki Vilniaus ribos

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Molotovo-Ribbentropo pakto metines, apie 2 milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibo rankomis taip parodydami Baltijos šalių laisvės troškimą. Praėjo trys dešimtmečiai ir gyva žmonių grandinė per Vilnių vėl nusidriekė – nors ja ir nesiekta sujungti visų trijų šalių sostinių.

Baltijos kelias po 30 metų prasidėjo Katedros aikštėje ir čia tikrai susirinko minia žmonių. Jie susikibo rankomis keliomis eilėmis, šypsojosi vieni kitiems, dalijosi prisiminimais apie renginį 1989 metų gyvą grandinę.

Virš susirinkusiųjų galvų praskrido trys lėktuvai, danguje išraižę skaičių 30, dar kartą primindami apie sukaktį.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Gyva grandinė „Baltijos kelias – tai mes“ akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Gyva grandinė „Baltijos kelias – tai mes“ akimirka

Reikia pripažinti, kad iki pat Vilniaus miesto ribos tokios gausios minios nesusirinko – dauguma rinkosi vis dėlto sostinės centrą. Kitur, tolstant link Šeškinės ir Fabijoniškių žmonių jau buvo gerokai mažiau.

Atvyko palinkėti Lietuvai vienybės

Prie Baltijos keliui skirto monumento, esančio Geležinio vilko žiedo pašonėje, žmonės susirinko gana gausiai.

15min žurnalistų kalbinti renginio dalyviai teigė, kad prisijungdami prie iniciatyvos „Baltijos kelias – tai mes“ nori palinkėti Lietuvai vienybės. Kartu mena gražius įspūdžius, nutikusius prieš 30 metų.

„Lietuva, būk laisva per amžius, būk mūsų tėvyne, kad mes galėtume gyventi laimingai, turtingai, sveikai, kad būtų vienybės“, – kalbėjo prie monumento rankomis su šeimos nariais susikibusi Birutė.

„Šioje vietoje prieš 30 m. stovėjau kiek toliau, bet kadangi dukra su žentu padovanojo plytą (vardinis užrašas ant monumento), nusprendžiau už ją pastovėti, kad stipriau laikytų“, – juokėsi moteris.

Netoli jos stovėjusi Laima ligi šiol graudinasi, prisiminusi 1989 metų rugpjūčio 23-ąją. Jautru pasidaro ne tik dėl patirtų įspūdžių stovint kelyje, tačiau ir įsimintino jos dėdės, buvusio politinio kalinio, elgesio.

„Aš Baltijos kelyje buvau prie Panevėžio, gyveno mano tėvai, buvau grįžusi namo. Su dėdės šeima, kuris yra buvęs politinis kalinys, kartu vykome į kelią. Iš pradžių labai jaudinomės, atrodė, kad nepakankamai žmonių susirinko, toks nervas (buvo), bet paskutiniu momentu žmonių užteko ir visi susikibo. Graudu, kai tai atsimenu“, – pasakoja moteris.

Jos teigimu, tądien ji pirmąsyk gyvai pamatė Lietuvos vėliavą.

„Mūsų dėdė atėjo į tą renginį ir atsinešė vėliavą. Jam kažkas per naktį ją pasiuvo ir pirmąkart savo vėliavą turėjome. Išėjome pro vartelius visi į gatvę ir pusbrolis užsidėjo ją ant peties ir nešasi. Dėdė pasivijo ir piktai pasakė: kas taip vėliavą neša? Atėmė ir iškėlė ją (prieš save) – taip vėliavą reikia nešti“, – pasakojo gyvą grandinę su artimaisiais sudariusi Laima.

Skaudi istorija

Prieš 30 metų Baltijos kelio pradžia Vilniuje buvo prie Gedimino pilies bokšto. Lygiai 19 val. pasigirdus radijo signalams 2 milijonai žmonių sustojo susikibę rankomis. Šis renginys vyko dieną, kai 1939 metais Maskvoje pasirašytas nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos paktas – nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai. Paktą pasirašė šalių užsienio reikalų ministrai – Joachimas fon Ribbentropas ir Viačeslavas Molotovas. Šis paktas skaudžiai palietė Baltijos šalis, Lenkiją.

Pirmą kartą viešai Lietuvoje Molotovo-Ribbentropo pakto metinės paminėtos 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingu prie paminklo Adomui Mickevičiui, nepaisant tuometinės sovietinės administracijos draudimo. 1988 m. šia proga Vingio parke vyko didžiulis Sąjūdžio mitingas, į kurį susirinko apie 250 tūkst. žmonių.

1989 metais atėjo eilė Baltijos keliui. Savo istorijomis iš tų metų rugpjūčio 23-osios žmonės dalijosi su 15min skaitytojais, išsamesnių galite rasti ir čia.

Žmonių grandinė tuomet driekėsi nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline. Manoma, kad šioje grandinėje buvo apie 1 mln. žmonių iš Lietuvos.

Pradžia – Katedros aikštėje

Kaip prieš renginį 15min sakė viena iš „Baltijos kelio“ organizatorių, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, renginio išvakarėse į šį renginį jie jau turėjo užsiregistravusius apie 5 tūkst. žmonių.

„Tačiau yra daugybė žmonių, kurie šiaip skambina, nori dalyvauti. Mums labai trūko savanorių – turime apie 90. O žmones paskutinę dieną labai kviečiame važiuoti į Ukmergės gatvę, nuo išsišakojimo link Ozo gatvės ties „Akropoliu“ tolyn Ukmergės gatve. Ten bandysime sustatyti vietoje, nes registracijos paskutinę dieną nebedėliojame, nebespėjame“, – sakė D.Urbanavičienė.

Norėta, kad gyva žmonių grandinė nenutrūktų iki pat Vilniaus riboženklio Ukmergės plente, tikimasi, kad tiek norinčiųjų sustoti šių dienų Baltijos kelyje atsiras.

Tarkim, 600 žmonių atvyksta iš Joniškio – anot D.Urbanavičienės, ten išnuomotas visas autobusų parkas. Mažesnėms grupėms paskutinę dieną jau nebespėta atsakinėti, tačiau visi kviesti tiesiog važiuoti.

Pažadėjo lėktuvus

Vilniaus centre jau viskas lyg ir surikiuota, sakė viena iš organizatorių, tačiau tikėtasi, kad žmonių susirinks tikrai daugiau, nei buvo apie tai pranešusių iš anksto.

„Ambasados stoja, ministerijos ir pan. Mums norėtųsi per visą visą Vilnių iki pat miesto ženklo. Kol kas panašu, kad dauguma vis dėlto plūstelės į patį centrą. Labiau kviečiame tuos, kurie dar neužsiregistravę, vykti į Ukmergės gatvę. Tada bandysime temptis, tiestis, pasiimti tautines juostas, gal šalikus, kad kelias nusidriektų į tolį, per visą Vilnių“, – kalbėjo D.Urbanavičienė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Radijo imtuvų instaliacija
Luko Balandžio / 15min nuotr./Radijo imtuvų instaliacija

Žinoma, susirinkusieji Katedros aikštėje galėjo ne tik pastovėti susikibę už rankų, bet ir apžiūrėti instaliaciją iš radijo imtuvų, vėliau paklausyti koncerto. D.Urbanavičienės teigimu, pasidairyti reikėtų ir į dangų: „18 val. prie pilies, virš upės pakils trys lėktuvai, kurie išrašys danguje skaičių 30.“

Jokių radijo signalų, kaip buvo prie 30 metų, kuomet po jų 19 val. žmonės ir susikibo rankomis, šįkart nebus – per garsiakalbius tiesiog paskelbta, kad šešta valanda vakaro jau išmušė ir atėjo laikas tai simbolinei grandinei. Kaip prisipažįsta D.Urbanavičienė, lėšų organizatoriai kažkokioms iškilmėms neturintys, viskas daroma savanorių rankomis.

18 val. prie pilies, virš upės pakils trys lėktuvai, kurie išrašys danguje skaičių 30.

Sutvirtino ryžtą

Istorikas Algimantas Kasparavičius BNS sakė, kad daugiau kaip 600 kilometrų ilgio Baltijos kelias sutvirtino lietuvių, latvių ir estų ryžtą, o Maskva ir Vakarai pradėjo suprasti, kad Baltijos šalys taps nepriklausomomis valstybėmis. „Baltijos šalys pačios suvokė savo jėgą, o Baltijos tautas pasaulyje pradėta suvokti kaip tarptautinius subjektus“, – kalbėjo A.Kasparavičius.

Jo teigimu, po Baltijos kelio tuometinis sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas „pradėjo labai aiškiai suprasti, jog trys Baltijos tautos juda link politinės nepriklausomybės“.

Pasak istoriko, demonstracija Vakarų Europos šalims ir JAV pademonstravo, kad „trys Baltijos tautos gali veikti išvien, kad jos labai sparčiai, efektyviai ir taikingai juda link politinės nepriklausomybės“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs