Tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla teisėsauga buvo pradėjusi balandį.
Prokurorus domino S.Tomo rinkliava iš gyventojų: po 50 eurų jis rinko žadėdamas europinėse institucijose ir teismuose siekti, kad Lietuvos valstybė jam sumokėjusiems senoliams pakeltų pensijas.
S.Tomas tuomet nė neslėpė, jog pensininkų suneštais pinigais sumokėjo pusę rinkimų užstato Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), kai kandidatavo į Europos Parlamentą.
Tai reiškia, kad iš pensininkų S.Tomas tuo metu buvo surinkęs ne mažiau 4,6 tūkst. eurų.
Tačiau tyrėjams šių pinigų ieškoti ne itin sekėsi.
15min žiniomis, tiek į teisėsaugą kreipęsi žmonės, tiek ir kai kurie ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys sakė, kad S.Tomo planas buvo rasti 1000 pensininkų, kurie sutiktų jam sumokėti po 50 eurų.
Tačiau tyrimo metu nepavyko nustatyti, kiek pensininkų iš tiesų sumokėjo S.Tomui.
Peržiūrėjus jo sąskaitas buvo aptikta, kad į vieną iš jų vienas žmogus pervedė 12 eurų, septyni žmonės po 50 eurų, du – po 100 eurų, į kitą sąskaitą vienas žmogus pervedė 5 eurus, vienas 10 eurų, du po 20 eurų, keturi po 50 eurų, vienas asmuo nepagailėjo 110 eurų, kitas – 100 eurų, iš viso – kiek per 1 tūkst. eurų.
Per du kartus į jo sąskaitas grynaisiais buvo įnešti 4,6 tūkst. eurų.
Teisėsauga nustatė, jog S.Tomas į savo sąskaitą įnešė 200 eurų, o dar per du kartus į jo sąskaitas grynaisiais buvo įnešti 4,6 tūkst. eurų.
Tyrėjams teko konstatuoti, kad iš sąskaitos išrašo asmenų, kurie įnešė šiuos pinigus, nustatyti nėra galimybės.
„Asmenys į sąskaitą pinigus pervedė savanoriškai kaip auką. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių spaudimą ar grasinimus negauta“, – nutarime nutraukti tyrimą rašo Vilniaus apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorė Renata Augutavičienė.
Ji pabrėžė, kad asmenys į T.Stanislovo sąskaitą pervedė sumas, dėl kurių galimo pasisavinimo nekyla baudžiamoji atsakomybė, nes jos mažesnės nei 3 MGL.
Bazinė socialinė išmoka (anksčiau – MGL), šiuo metu siekia 38 eurus, tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla pasisavinus daugiau nei 114 eurų.
K.Juraitis S.Tomui skolino žmonos pinigus
Tyrėjai aptiko dar vieną perlaidą S.Tomui – 5 tūkst. eurų į jo sąskaitą pervedė Vaida Juozapaitytė – VšĮ Vytauto Juozapaičio labdaros ir paramos fondo, kuris buvo nurodomas kaip pensininkų projekto įgyvendintojas, vadovė.
Tačiau per apklausas paaiškėjo, kad ji šių pinigų nepervedė, tai padarė jos sutuoktinis, S.Tomo bendražygis Kazimieras Juraitis. Jis nurodė, kad savo žmonos sąskaita naudojasi jos sutikimu, o minėti 5 tūkst. eurų yra beprocentė neterminuota paskola.
„Kadangi, Stanislovo Tomo teigimu, minėtam rinkimų komitetui būtų neužtekę pinigų VRK sumokėti rinkimų į Europos parlamentą užstatui“, – tyrėjams nurodė pats K.Juraitis.
S.Tomas anksčiau patalpintame „Youtube“ klipe yra sakęs, kad K.Juraitis sumokėjo pusę užstato.
„Kazimieras pardavė savo žemę, kad uždengtų pusę užstato, kurį mes ne iki galo surinkome iš pensininkų aukų“, – kalbėjo S.Tomas.
Jam su bendražygiais nepavyko surinkti reikiamo kiekio gyventojų parašų, todėl užstato S.Tomas neatgavo.
Sprendime prokurorė įpareigojo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus spręsti klausimą dėl S.Tomo administracinės atsakomybės.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė 15min teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad asmuo, nedeklaravęs savo gaunamų pajamų ir turto, pagal Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą aukoti gali ne daugiau kaip 12 eurų.
Anot jos, visos lėšos, viršijančios šią sumą, grąžintinos jas pervedusiems asmenims įstatymo numatyta tvarka. Kitaip tariant, į S.Tomo sąskaitas pervestos lėšos buvo palaikytos rinkimų kampanijos aukomis.
„Nenustatyta, kad su pinigus pervedusiais asmenimis buvo sudarytos sutartys, asmenys tai darė savo valia“, – teigiama atsakyme.
Lietuvoje – ne advokatas, EŽTT užtrenkė duris
Tyrimas buvo pradėtas gavus skundą, kuriame be kitų dalykų pabrėžiama, jog S.Tomui yra uždrausta atstovauti asmenims Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT).
Jo pavardės nėra ir Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąraše – prieš trejetą metų Advokatų taryba buvo pranešusi, kad jis buvo įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir kurį laiką atliko advokato padėjėjo praktiką, tačiau buvo iš jo išbrauktas už šiurkščius profesinės etikos pažeidimus.
Tuo metu Teisingumo ministerijos atstovas spaudai Audrius Kutrevičius 15min anksčiau paaiškino, kad į EŽTT galima kreiptis tik po to, kai asmuo savo šalyje išnaudojo visas teisines galimybes – pabuvojęs visų pakopų teismuose.
Į prokurorus kreipęsi žmonės akcentavo, kad rinkdamasi pinigus S.Tomas žada tai, ko negali padaryti.
Prokurorams pareiškė, kad į Lietuvą negrįš
Pats S.Tomas nieko tyrėjams aiškinti nepanoro – jis jau anksčiau yra viešai paskelbęs, kad Austrijoje pasiprašė politinio prieglobsčio.
S.Tomas prokurorams atsiųstame rašte dėstė, jog prieglobsčio pasiprašė dėl to, kad Lietuvoje yra persekiojamas už politines pažiūras, dėl to, kad teismuose gina pensininkus, o taip pat, kad yra žydas ir išpažįsta judaizmą.
Jis teisėsaugai pareiškė, kad Austrijos Prieglobsčio įstatymas draudžia asmeniui, paprašiusiam politinio prieglobsčio, grįžti į valstybę, kurioje jis persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų ir tautybės. Todėl jis jokiomis aplinkybėmis negalės grįžti į Lietuvą.
S.Tomo 15min pasiteiravo, ar jis jau ėmės kokių nors žingsnių pensininkų byloje, kieno buvo 4,6 tūkst. jo sąskaitose atsidūrusių lėšų ir ar grąžino paskolą K.Juraičiui.
Elektroniniuose laiškuose 15min S.Tomas atsakė tik į klausimą apie pensininkų bylą: „Taip, kaip buvau pranešęs dar liepą, pensininkų bylos išsiųstos į įvairius tarptautinius teismus“. Tačiau į kokius, jis nedetalizavo.
Į užsienį S.Tomas išvyko po to, kai balandžio 8 dieną buvo sulaikytas už atminimo lentos Generolui Vėtrai sudaužymą.
Vilniaus apygardos teismas neseniai sušvelnino jam skirtą bausmę – 50 dienų areštą pakeitė laisvės apribojimu. S.Tomas aštuonis mėnesius negalės be pareigūnų žinios keisti gyvenamosios vietos ir turės atlyginti daugiau kaip 2 tūkst. eurų žalą Vilniaus miesto savivaldybei.
