Siūlė skubos tvarką
Seimo pirmininkė L.Graužinienė siūlė prokurorą nušalinti ypatingos skubos tvarka. Tačiau Seimo nariai tvirtino, kad jokio reikalo skubėti čia nėra ir prašė leisti klausimą leisti aptarti komitetuose, kad nebūtų pagrindo D.Valiui paskui kreiptis į teismus dėl galimo procedūrų pažeidimo.Tačiau L.Graužinienė į tokius prašymus iš pradžių neatsižvelgė. Jos nuomone, jokio reikalo delsti nėra, nes prokuroras nušalinamas tik laikinai, o ne atleidžiamas.
„Statute ta procedūra išvis nėra aprašyta“, – aiškino L.Graužinienė.
Tačiau su tokiu skubėjimu nesutiko nei socialdemokratai, nei „tvarkiečiai“, nors jie kartu su Darbo partija priklauso valdančiajai daugumai. Jie lygino istoriją su Seimo kanclerio Gintauto Vilkelio skubiu atleidimu, kuris paskui buvo pripažintas neteisėtu.
„Mes patys pasistatome grėblį, daužome galvą ir paskui ieškome kaltų“, – pyko socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Tvarkietis“ Petras Gražulis net prašė pertraukos šio klausimo svarstyme frakcijos vardu, tačiau Seimo pirmininkė ir dėl tokio siūlymo nė neleido balsuoti.
Saviškiai apkaltino nepagarba valstybei
Tuomet Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pareiškė L.Graužinienei, kad jis balsuos prieš nušalinimą, jei ji nesiteiks pradėti klausyti kolegų.
„Tokios nepagarbos valstybei aš dar nemačiau“, – baigė savo kalbą jis.
Tik po šio pasisakymo L.Graužinienė sukluso. Supratusi, kad gali atsitikti taip, jog Seimas D.Valį nušalinti apskritai atsisakys, staiga ji nusprendė pati klausimo svarstyme vis dėlto daryti pertrauką.
L.Graužinienė pasiūlė per tą laiką Etikos ir procedūrų komisijos ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto atsiklausti, ar nušalinimo klausimą Seimas išvis gali svarstyti, kai jis nė nėra numatytas Statute. Su tuo sutiko 84 Seimo nariai, "prieš" buvo 12, susilaikė 5 parlamentarai.
Tokios nepagarbos valstybei aš dar nemačiau, – L.Graužinienei pareiškė J.Sabatauskas.
Tuo pačiu opozicijos atstovai pareiškė Etikos sargams pateiksiantys ir klausimą dėl pačios L.Graužinienės veiksmų, kai ji įnirtingai, nesilaikydama Statuto, stengėsi nustumti Viktoro Uspaskicho teisinės neliečiamybės klausimą.
Liberalė Dalia Kuodytė Seimo pirmininkei pareiškė asmeniškai ja nusivylusi, o Eugenijus Gentvilas atsiprašė buvusio Seimo pirmininko Vydo Gedvilo tvirtidamas, kad jis buvęs geresnis Seimo vadovas nei L.Graužinienė.
„Jūs per daug sureikšminate mano meilę Viktorui Uspaskichui. To daryti tikrai nereikia“, – į kritiką atsakė Seimo pirmininkė.
Etikos sargai atsakė L.Graužinienei
Seimo pirmininkės, „darbietės“ Loretos Graužinienės pavedimu skubiai susirinkusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Seimo pirmininkė privalėjo skelbti bent trijų valandų pertrauką Seimui sprendžiant dėl generalinio prokuroro Dariaus Valio laikino nušalinimo.
Seimo Statute tiksliai prokuroro nušalinimo procedūra nėra pateikta. Toks sprendimas tik numatytas Prokuratūros įstatyme, bet pati procedūra nėra tiksliai apibrėžta. Tokiais atvejais, pagal Statutą, posėdžio pirmininkas pats pasiūlo, kokią procedūrą taikyti.D.Valio nušalinimo klausimu L.Graužinienė pasiūlė taikyti ypatingą skubą. Seimas tam pritarė. Tačiau net ir taikant ypatingą skubą tarp pateikimo ir priėmimo procedūrų turi būti bent trijų valandų pertrauka.
„Turi būti trijų valandų pertrauka ir gali būti skiriama projektą apsvarstyti vienam iš Seimo komitetų“, - apibendrino Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys.
Nukėlė kitai savaitei
Tokia etikos sargų išvada reiškė, kad dėl D.Valio nušalinimo buvo galima balsuoti dar ketvirtadienį. Vakariniame posėdyje vėl grįžus prie generalinio prokuroro nušalinimo L.Graužinienė bandė remtis šia išvada ir, nelaukdama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto atsakymo, vėl teikti sprendimą balsavimui.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas su prokuratūros ir prezidentūros atstovais klausimą ketina apsvarstyti ketvirtadienį vakare. Todėl Seimo nariai nesutiko balsuoti dėl prokuroro nušalinimo tol, kol nesulauks komiteto išvados.
Konservatorius Jurgis Razma siūlė prie balsavimo grįžti po komiteto posėdžio ketvirtadienį, o "tvarkietis" Petras Gražulis pasiūlė jį nukelti į kitą savaitę.
L.Graužinienė demonstravo palaikanti P.Gražulio pasiūlymą. Kiti Seimo nariai jai neieštaravo, todėl balsavimas dėl D.Valio nušalinimo perkeltas į kitos savaitės antradienio posėdžio darbotvarkę.
Pats prašėsi nušalinamas
Pats D.Valys Seime sakė, kad visiškai sutinka būti nušalinamas, niekada neneigęs padaręs avariją, esąs dėl to kaltas ir sutinkąs, kad istorija būtų ištirta iki galo.
„Aš niekada neneigiau savo atsakomybės už šį įvykį, esu sumokėjęs teismo man skirtą baudą“, – kalbėjo jis.
Generalinis prokuroras turi būti nušalintas tam, kad būtų galima ištirti prieš pustrečių metų jo sukeltos avarijos aplinkybes.
Užpraėjusią savaitę pats D.Valys kreipėsi į prezidentę, prašydamas inicijuoti ikiteisminį tyrimą.
Generalinis prokuroras tokį žingsnį žengė susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros raštu, kad jo sukelta avarija turi būti traktuojama kaip galbūt nusikalstama veika, o ne kaip administracinis kelių eismo taisyklių pažeidimas. Mat paaiškėjo, kad nukentėjusiajai padaryta žala sveikatai gali būti vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai sudaro pagrindą baudžiamajai atsakomybei.
D.Valys avariją sukėlė 2011-ųjų spalio 19 d. Privačiu automobiliu „Volvo V70“ jis kliudė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią 58-erių moterį.
Dėl šio avarijos D.Valiui teismas skyrė 500 litų baudą.
Tačiau Seimo narys Vitalijus Gailius surado duomenų, kad per avariją partrenkta vilnietė ambulatoriškai gydėsi daugiau nei mėnesį. Tokiu atveju Baudžiamasis kodeksas numato, kad ikiteisminis tyrimas yra privalomas.
