„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2016 06 19

Po ES projekto įgyvendinimo Žaslių gyventojai liko be vandens: „O kaip higienos normos?“

2015 m. sausį Kaišiadorių rajono Žaslių miestelyje baigus įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą, buvo įrengti nauji vandentiekio ir nuotekų tinklai. Tačiau ne visi rado lėšų prie jų prisijungti. Kai kuriems, dėl kalvotos gyvenvietės, to padaryti net neįmanoma. Tad atjungus senąjį vamzdyną, dalis Žaslių gyventojų liko be vandens.
Iš čiaupo lašantis vanduo
Iš čiaupo lašantis vanduo / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Lyg antrieji Trakai

Nutiesus naujus vamzdynus, pasitaikė atvejų, kad Žaslių gyventojai negalėjo prisijungti prie nuotekų sistemos dėl per aukštai esančių nuotekų surinkimo šulinių, nes nebuvo tinkamo nuolydžio į juos.

Suprasti akimirksniu

  • Iki ES projekto įgyvendinimo Žaslių miestelyje nebuvo nuotekų tinklų. Dėl to buvo teršiama gamta
  • Nutiesus naujus vandentiekio ir nuotekų tinklus, prie jų privalo prisijungti 95 proc. namų ūkių, kitaip gali tekti grąžinti ES lėšas
  • Iš viso paklota 11,39 km vandentiekio bei 12,73 km nuotekų tinklų. Žasliuose pastatyta nuotekų valykla
  • Dėl kalvoto reljefo dešimt Žaslių namų ūkių negali prisijungti prie naujų tinklų, tad liko be vandens

„Dabar tie gyventojai, kurie galbūt neturėjo galimybės ar lėšų prisijungti prie naujų tinklų, liko be vandens. Ar tai nepažeidžia žmogaus teisių, higienos normų? Kaip gyventojai dabar turėtų pagirdyti savo gyvulius? Pirkti vandenį iš prekybos centrų?“, – teiravosi į 15min redakciją besikreipęs vyras.

Žaslių seniūnas Mindaugas Nasevičius patvirtino, jog 800 gyventojų turinčiame miestelyje išties susidarė kuriozinė situacija, tačiau projekto vykdytojus „Kaišiadorių vandenis“ galima suprast: aptarnauti dvi vandentiekio sistemas jiems – nuostolis. Senuose vamzdynuose nuolat įvykdavo avarijos, reikėdavo remontuoti, o nuotekų tinklų miestelis iš viso neturėjo.

„Žasliai – tai antrieji Trakai. Puikus kraštovaizdis, kurį reikia tausoti. Retas kuris gyventojas buvo įsirengęs specialias talpas nuotekoms, todėl viskas bėgdavo į ežerus, drenažo sistemą. Prie naujų tinklų žmonės galėjo jungtis nuo 2015 m. sausio. Tačiau vis kažko laukė“, – teigė seniūnas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Žasliai laukia ir žiemos, ir jos švenčių
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Žasliai

Kad pajungimas nesitęstų iki begalybės, „Kaišiadorių vandenys“, pasak jo, perspėjo, jog bus atjungta senoji trasa. Juk jei laiku nebus prisijungta, projektas nebus laikomas įvykdytu – gali tekti grąžinti ES panaudotas lėšas. Prisijungti privalo 95 proc. gyventojų. Projekte numatytus prijungimo rezultatus „Kaišiadorių vandenys“ turėjo pasiekti iki 2015 m. gruodžio 31 d.

„Žmonės nemąsto, kad įvedus komunikacijas, jų namų vertė išaugo 10-15 proc. Taupo pinigus, nenorėdami investuoti. Toliau nori teršti gamtą“, – kalbėjo M.Nasevičius.

Turėjo pusantrų metų

Pasak „Kaišiadorių vandenų“ atstovės Nidos Kazakevičienės, Žasliai yra įsikūrę ant trijų ežerų krantų. Miestelyje nebuvo įrengti centralizuoti nuotekų tinklai, gyventojai nuotekas tvarkė kaip kas išmanė. Kiek jų turėjo individualias nuotekų tvarkymo sistemas – nežinoma. Dėl to buvo teršiamas dirvožemis, buvo rizika užteršti gruntinius vandenis, vandens telkinius.

Prieš kelis metus ES lėšomis buvo išvalytas vienas iš Žaslių ežerų, todėl buvo reikalinga imtis priemonių, kad nuotekos būtų tvarkomos pagal ES nuotekų direktyvos reikalavimus.

Projektas pradėtas įgyvendinti 2014 m., baigtas – 2015 m. sausį. Iš viso paklota 11,39 km vandentiekio bei 12,73 km nuotekų tinklų. Žasliuose pastatyta nuotekų valykla. Prie naujai paklotų tinklų Žaslių gyventojai prisijungimo darbus galėjo pradėti vykdyti po projekto užbaigimo darbų.

„Prisijungimo prie tinklų išlaidos priklauso nuo įvairių kriterijų: atstumo nuo prisijungimo vietos iki namo, kokios iki tol name buvo komunikacijos, nuo to kas vykdys prisijungimo darbus – ūkio būdu, ar samdant statybinę organizaciją.

Kiek teko girdėti, jeigu darbai vykdomi ūkio būdu, suma gali siekti tik 100 eurų, o jeigu samdo statybinę firmą, suma gali siekti ir 700 – 1000 eurų. O štai privačių nuotekų įrenginių kaina minimaliausia – apie 1000 eurų, be vamzdynų paklojimo ir montavimo darbų. Darbų išlaidos siekia mažiausiai dar tiek pat“, – patikino „Kaišiadorių vandenų“ atstovė.

Vandenį vėl tiekia

Tad iki šiol Žaslių gyventojai nuotekas pylė kur papuolė ir vargo nematė. Dabar, centralizavus jų tvarkymą, jiems teks už tai mokėti. Pasiteiravus, kokios tos sumos, N.Kazakevičienė atsakė: „Jie privalės mokėti tik už geriamąjį vandenį ir išleistas nuotekas, pagal jų name įrengtą apskaitos prietaisą.1 kub. m. vandens – 1,11 euro, 1 kub. m. nuotekų – 1,38 euro“.

Nuokalnėse gyvenantys gyventojai privalės įsirengti individualias nuotekų siurblines. Tokių namų ūkių bus iki 10.

Dėl įvykdyto projekto teikiamų paslaugų kaina gyventojams nekils.

„Po projekto užbaigimo Žaslių gyventojams buvo įteikiami raginimai dėl prisijungimo prie naujai paklotų tinklų. Informacija dėl senųjų vandentiekio tinklų atjungimo nuo gegužės 1 d. buvo skelbiama vietinėje spaudoje, viešosiose Žaslių vietose. Buvo nešiojama ir į namus. Senąsias vandentiekio trasas palaipsniui atjungiame. Birželio 7 d. buvo užsukta senoji vandentiekio linija Naujažerio gyvenvietėje”, – patikino “Kaišiadorių vandenų“ darbuotoja.

Kadangi buvo išlikę keli namų ūkiai, kurie savo namo inžinerinių tinklų dar nesuspėjo perjungti prie naujųjų vandentiekio tinklų, birželio 8 d. laikinai, iki birželio 22 d., vandens tiekimas senaisiais vamzdynais buvo atnaujintas.

O kaip elgtis tiems, kuriems neįmanoma prisijungti prie naujųjų tinklų dėl per didelio nuolydžio?

„Nuokalnėse gyvenantys gyventojai privalės įsirengti individualias nuotekų siurblines. Tokių namų ūkių bus iki 10“, – paaiškino pašnekovė.

Neprisijungusiems grės baudos

Paklausta, kas grės tiems, kurie vis dėlto nesutiks prisijungti, N.Kazakevičienė patikino, jog nesutikusieji jungtis prie centralizuotų tinklų tiesiog liks be geriamojo vandens tiekimo paslaugos. Jų buitinės nuotekos turės būti tvarkomos pagal keliamus reikalavimus, kad nebūtų teršiama gamta.

„Mūsų bendrovės darbuotojai reguliariai su gamtosaugos atstovais lankosi atskirose gyvenvietėse, tikrinama kaip individualiai tvarkomos buitinės nuotekos. Tikrinimo metu lankantis Žasliuose buvo užfiksuotas ne vienas pažeidimas.

Nuotekos iš namų ūkių išleidžiamos į privačius nuotekų šulinius, kurie yra nesandarūs, persipildę. Jokių dokumentų, įrodančių, kad duobės yra valomos, nėra, todėl jų turinys filtruojasi į žemę, patenka į lietaus ar drenažo sistemą, o su ja – į atvirus telkinius“, – tai, kad grės patikros ir baudos, paaiškino N.Kazakevičienė.

Projekto bendra vertė – 4 211 075,16 eurų.

Gyventojai, anot jos, prijungę namo tinklus prie naujų vandentiekio tinklų, turi galimybę gauti kokybiškesnę paslaugą, nes geriamas vanduo tiekiamas naujais, švariais vandentiekio tinklais.

Projekto, kurio pagrindinis rangovas UAB „KRS“, bendra vertė – 4 211 075,16 eurų (tinklai – 3 086 318,83 eurų, nuotekų valykla – 1 124 756,33 eur). ES lėšos sudarė 95 proc., savivaldybės – 5 proc.

„Kaišiadorių vandenys“ gyventojams teikti finansinės paramos dėl prisijungimų neturi teisės. Gyventojai dėl tokios paramos gali kreiptis į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją arba į seniūnijos darbuotoją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs