Festivalių kultūra Lietuvoje dar nauja
Marius Tumšys pasakoja, kad lietuviams festivaliai yra dar gana naujas laisvalaikio praleidimo būdas. Neretai festivalių dalyviams dar trūksta sąmoningumo kaip reikėtų elgtis renginių gamtoje metu.
„Didžioji festivalių banga Lietuvoje prasidėjo 2010 metais. Iki tol Lietuvoje nebuvo susiformavusios dalyvavimo festivaliuose kultūros. Ypač pradžioje dalyviams trūko sąmoningumo, kad aplinką ir šiukšles likusias po savęs reikia susitvarkyti. Ypatingai sampratos trūkumą jaučiame paskutinę festivalio dieną. Dalyviai kažkur skubėdami išvažiuoja ir po savęs palieka nemažą šiukšlių kiekį, išmestą bet kur“, – pasakoja Marius Tumšys.
Tačiau „Karklės“ festivalių organizatorius džiaugiasi, kad pastaraisiais metais situacija tikrai gerėja. Festivalių dalyviai ne vietoje palieka vis mažiau šiukšlių, o ir bendrasis išmetamų šiukšlių kiekis – mažėja.
„Mes stengiamės skatinti žmones rūpintis gamta: nepaisant įprastų šiukšlių surinkimo vietų, konteinerių, papildomai dalijame šiukšlių maišus, nuolat dalyviams primename, kad atliekos turi būti metamos tik į tam skirtas vietas bei šiukšlių maišus. Šiandien galime pasakyti, kad sąmoningumas išties padidėjo. Stengiamės informuoti žmones, kad festivalis yra ne tik linksmybės, bet tai ir buvimas gamtoje, pajūrio regioniniame parke, ir kad apskritai, labai svarbu susirinkti viską, ką paliekame po savęs, kad ir kur bebūtumėm, ir išmesti į tam skirtas specialias vietas“, – sako organizatorius.
Vieno festivalio kaina – dešimtys tonų šiukšlių
Nors žmonių sąmoningumas ir atsakingas požiūris į gamtą didėja, tačiau festivalio organizatorius neslepia, kad ženkliai sumažinti po renginio liekantį šiukšlių kiekį yra sudėtinga.
„Apskritai festivalio metu šiukšlių kiekiai yra labai dideli. Prie festivalio dalyvių paliekamų atliekų prisideda ir techninės bei buitinės atliekos, liekančios nuo organizacinės renginio dalies. Kasmet po festivalio liekančių šiukšlių kiekis svyruoja tarp 20-30 tonų“, – sako renginių organizatorius.
Didžiąją dalį liekančių atliekų sudaro ilgai yrančios produktų pakuotės. Dėl šios priežasties festivalio organizatoriai skatina dalyvius kiek įmanoma labiau vengti vienkartinių pakuočių, o jei be jų apsieiti nepavyksta – rūšiuoti.
„Daugiausiai išmetama skardinių, plastikinių atliekų, itin daug vienkartinių indų. Maisto ar kitų organinių atliekų yra ne per daugiausiai, didžiąją dalį sudaro ilgai nesuyrančios atliekos. Nors skatiname, kad jų žmonės į festivalį atsineštų kuo mažiau, tačiau renginys vyksta tris dienas, tad bet kokiu atveju žmonės maisto produktų ir kitų prekių nusiperka ilgesniam laikui“, – pasakoja festivalio organizatorius.
Dėl didelio kiekio išmetamų vienkartinių pakuočių, rūšiavimo kultūra festivalių metu yra labai svarbi, tačiau renginių organizatorius pasakoja, kad kol kas žmonės nėra linkę savo išmetamų šiukšlių paruošti perdirbimui.
Paskatinti rūšiuoti bandome nuolatos, bet tai labai sunkiai prigyja – patiems žmonėms surūšiuoti pavyksta ne daugiau 10-15 procentų visų paliekamų atliekų.
„Pagal galimybes dalį šiukšlių rūšiuojame, tačiau žmonės dar nėra pakankamai sąmoningi. Paskatinti rūšiuoti bandome nuolatos, bet tai labai sunkiai prigyja – patiems žmonėms surūšiuoti pavyksta ne daugiau 10-15 procentų visų paliekamų atliekų. Žinoma, rūšiuoti yra sunku, kadangi festivalio metu nėra bendros rūšiavimo kultūros“, – sako M. Tumšys.
Po festivalio – palikti rūbai, piniginės, palapinės
Festivalio organizatorius pasakoja, kad renginių gamtoje eiga, o kartu ir dalyvių elgesys, neišvengiamai priklauso nuo oro sąlygų. Organizatorius prisimena prieš kelis metu vykusį festivalį, kurio metu dalyviai išvažiavo, kaip stovėję – palikę net pačius vertingiausius daiktus.
„Pagrindinis mūsų išbandymas buvo 2014 metais. Aš abejoju, ar kas nors per visą renginių organizavimo istoriją yra susidūręs su tokiu oru, koks buvo tada. Visą savaitę prieš renginį lijo, visas tris renginio dienas lijo. Renginio metu tik kelios valandos buvo be lietaus. Kadangi renginys vyksta lauke, tai buvo ekstremalu. Kai kurie žmonės tada paliko viską – batus, pinigines su pinigais, palapines, net neišpakuotus maisto produktus. Žmonės tiesiog bėgo iš įvykio vietos, palikdami viską“, – sudėtingiausią renginį prisimena organizatorius.
Abejingumas – blogiausias mūsų įprotis
Marius Tumšys skatina visus laisvalaikį gamtoje leidžiančius žmones suprasti, kad gamtoje negali likti padrikai paliktų, besimėtančių vienkartinių pakuočių ir atliekų.
„Visiškai nesunku turėti savo šiukšlių maišą, ar pasiimti festivalyje dalinamus maišus ir savo atliekų nemėtyti po savęs, bet tvarkingai sudėti į šiukšlių maišus. Galų gale, jei nėra jėgų ar noro nunešti maišo iki tam skirtos vietos, tai bent sudėti visas šiukšles į maišus ir nepalikti jų išmėtytų – jas surinkti yra papildomas darbas“, – sako M. Tumšys.
Renginių organizatorius teigia, kad didžiausią žalą gamtai kelia mūsų abejingumas. Kaip po savęs susitvarkome namuose, taip turime elgtis ir gamtoje – surinkti visa tai, ką atsivežėme.
„Nesvarbu ar festivalyje, ar miške, ar mieste, esminis dalykas yra nemėtyti šiukšlių po savęs. Ir apskritai mesti šiukšles gamtoje yra labai blogas įprotis. Bendra žmonių kultūra turėtų būti kitokia“, – teigia festivalio organizatorius.
Tiesa, Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama pakuočių surinkimui, o tai tikimąsi padės didinti žmonių sąmoningumą. Nuo vasario 1 dienos Lietuvoje pradeda veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, kurios dėka daugiau plastikinių ir stiklinių butelių, skardinių bus surenkama ir perdirbama.
„Esu optimistas ir tikiu, kad sistema padės brandinti žmonių sąmoningumą“, – sako M. Tumšys.
