Nors tokia praktika nėra išskirtinė ir ją taiko kitos šalys, abejonių sukėlė Vyriausybės skelbtos žinutės apie britų leidinio esą parodytą dėmesį Lietuvai – nepaminint, kad dėmesys atsirado sutarties pagrindu. Tai rodo arba sumaištį, kai vienos institucijos nežinojo, ką nupirko kitos, arba kelia abejonių dėl tinkamo deklaravimo.
„Financial Times“ paskelbė šešis straipsnius, pradedant interviu su premjere apie geopolitinę situaciją ir reportažu iš Suvalkų koridoriaus ir baigiant dėmesiu Lietuvos startuoliams bei krepšiniui.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija feisbuke pasidžiaugė, kad „Financial Times“ Lietuvai „skyrė ypatingą dėmesį“, aprašydamas „modernios Lietuvos pasiekimus užsienio politikos, kultūros, ekonomikos ir startuolių temomis“.
Publikacijų serija pasidžiaugė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savo paskyroje atkreipusi dėmesį, kad užsienio politiką leidiniui pakomentavo ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Nė viena valdžios institucija nenurodė, kad dėmesys buvo apmokėtas. Vyriausybė vėliau, jau kilus kritikai, įrašą papildė teiginiu, kad straipsnius inicijavo „Investuok Lietuvoje“.
Užsienio reikalų ministerija trečiadienį savo įrašą „Facebook“ taip pat papildė, kad „Financial Times“ reportažas inicijuotas „Investuok Lietuvoje“.
Vyriausybės strateginės komunikacijos skyriaus vadovas Marius Gurskas iš feisbuko ištrynė savo įrašus, kuriuose džiaugdamasis straipsniais teigė, kad „kažką tikrai gerai darom“ ir kur tikino, kad tai tikrai ne užsakyta kampanija.
Kaip išsiaiškino portalas delfi.lt, „Financial Times“ už specialų leidinį apie Lietuvą gavo finansavimą iš agentūros „Investuok Lietuvoje“.
-
URM teigia neradusi teisinio pagrindo neįleisti atlikėjos S.Lobodos į Lietuvą
-
I.Šimonytės interviu Ukrainoje sukėlė Lietuvos stačiatikių bažnyčios hierarchų pasipiktinimą
-
M.Palaikytė – apie Lietuvos politikų aprangą susitikimuose su V.Zelenskiu: ar tinkamai pasirenka drabužius?
-
Lietuvos valdžia pasigyrė „Financial Times“ dėmesiu. Tada paaiškėjo, kad dėmesys nupirktas
Anot portalo, šį mėnesį „Investuok Lietuvoje“ ir „Financial Times“ sudarė 56,8 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartį ir įsigijo turinio kampanijos paslaugas. „Financial Times“ žurnalistas teigia, kad į turinį Lietuvos institucijos visiškai nesikišo, žurnalistas net nežinojo, kas apmokėjo straipsnį.
Apžvalgininkas, filosofas Paulius Gritėnas sako, kad Vyriausybės informacijos sklaida kelia abejonių. Jei institucijų atstovai žinojo, kad straipsnių ciklas yra inicijuotas ir apmokėtas Lietuvos, tada trūko aiškaus deklaravimo. O jei dėmesiu gyrėsi apie „Investuok Lietuvoje“ sandorį nežinodami, tai kelia abejonių dėl strateginės komunikacijos profesionalumo.
„Žinojimo atveju, išties pritrūko aiškaus deklaravimo, kad „Financial Times“ pasirodžiusios publikacijos buvo vadinamoji turinio rinkodara, kai sumokama už tam tikro turinio ar temos paviešinimą. Tokio deklaravimo nebūta iki žiniasklaidoje pasirodžiusių faktų apie sumokėtas sumas ir tai neprideda garbės tiems, kurie bandė pateikti šiuos straipsnius kaip nuoširdų susidomėjimą Lietuva“, – 15min sakė P.Gritėnas.
„Nežinojimo atveju kyla daug klausimų, kas ir kaip Lietuvoje formuoja strateginę komunikaciją, kas formuoja jos turinį ir kas, galiausiai, prisiima atsakomybę už pasekmes ir rezultatus“, – teigė P.Gritėnas.
Reputacijos agentūros WINNING įkūrėjas, patyręs komunikacijos specialistas Andrius Baranauskas feisbuke pasidalino nuomone, kad problema yra ne pats straipsnių ciklas, o reakcija į jį.
„Didžiausia problema yra ne straipsnis, ne apmokėjimas, ne dar kažkas. Didžiausia problema, kurios mes nu niekaip neatsikratome, yra, dėmesio – džiaugsmas patekus į FT ir liūdesys sužinojus, kad, fak, už pinigus“, – rašė A.Baranauskas.
„Reikia ne straipsnius aptarinėti, ir net ne tikslus, kurių Vyriausybė siekia jais – nu siekia ir siekia, jos reikalas, tam ir pasamdėm. Reikia vieną dieną susikaupti ir šį nepilnavertiškumo kompleksą išsiimti iš savęs. Ir nereaguoti taip emociškai – wow, parašė, arba oi, už pinigus“, – pridūrė jis.
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius savo ruožtu teigia, kad tai buvo vienas geriausių Lietuvos įvaizdžio formavimo projektų. Jis teigia, kad pinigai išleisti prasmingai, įvertinus „Financial Times“ reputaciją, be to, „tokie ir panašūs projektai su žiniasklaida yra įprasta visų savo viešosios diplomatijos siekiančių demokratinių valstybių praktika“.
Straipsnio autorius Richardas Milne tviteryje teigė, kad jis nežinojo užsakovų, o straipsnius pasirinko ir parašė visiškai nepriklausomai, Lietuvos vyriausybė nedarė jokios įtakos.
Taip jis reagavo į Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Šarūno Liekio repliką, kad toks Lietuvos Respublikos Vyriausybės elgesys yra savireklama, būdinga diktatūrinėms šalims.
