KJP duomenimis, jai deleguotoje Baltijos jūros zonoje patikrinus kabelį, šis yra saugus.
„Pagrindinė po vandeniu esanti infrastruktūra yra elektros linijos kabelis, jungiantis Švediją ir Lietuvą – „NordBalt“. Atitinkamai reaguojant į Baltijos jūroje esančią situaciją, Karinės jūrų pajėgos pasiuntė ten savo priešmininį lavą, kuris vykdo šito kabelio monitoringą, stebi, ar nėra povandeninių objektų šalia, užtikrina, kad objektas būtų stebimas ir saugesnis“, – penktadienį žurnalistams sakė Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Giedrius Premeneckas.
Šis laivas Baltijos jūroje stebi, kokie laivai operuoja aplink, sustiprintas ir Būtingės naftos terminalo stebėjimas. Pasak kariuomenės atstovų, palaikomas ryšys su NATO vadaviete, keičiamasi turima informacija.
Anot vado, nė viena valstybė negali pasakyti, kad šimtu procentų yra pajėgi užtikrinti povandeninės infrastruktūros apsaugą, bet „reikia įdėti visus pajėgumus ir žiūrėti, kad šios rizikos būtų minimizuotos“.
„Tai pastovus nuolatinis darbas. Negalime sakyt, kad grėsmių lygis mažėtų, artimoj ateity pasauliniu mastu povandeninė infrastruktūra įgyja vis didesnę svarbą, labai pažeidžiama, nes apsaugoti po vandeniu esančius objektus yra labai sudėtinga, netgi sakyčiau neįmanoma“, – kalbėjo KJP vadas.
Penktadienį Karinėse jūrų pajėgose vyksta seminaras, kuriame įvairių tarnybų atstovai aptaria informaciją apie turimą įrangą, skirtą saugoti po vandeniu esančius objektus.
Pasak G. Premencko, Karinių jūrų pajėgų priešmininiai laivai turi išminavimo sonarus, robotus. Ši įranga leidžia stebėti Baltijos jūrą iki 300 metrų gylyje. Šiuo metu testuojama prieš keletą mėnesių įsigyta įranga, kurią siekiama pilnai įvaldyti.
Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos vadas Mindaugas Andrulis penktadienį pristatė sonarą, kuris po vandeniu gali užfiksuoti narus, aptikti povandenines grėsmes.
Pratybų metu į Kuršių marias paniro narai, kurie turėjo plaukti į karo laivų flotilę, o sistema privalėjo juos identifikuoti.
Pasa M. Andrulio, sistema gali nustatyti grėsmes iki 50 metrų gylyje – tokių pajėgumų pakanka užtikrinant saugumą Klaipėdos uoste, čia esančiuose infrastruktūros objektuose ar atplaukus sąjungininkų laivams.
„Ši sistema – viena plačiausiai naudojamų užsienio šalyse, patikima sistema, tikimės, kad įsisavinsim ją“, – teigė vadas.
Jo tarnybos gretose yra apie 150 karių, kurie atsakingi už kranto apsaugą, taip pat povandeninių veiksmų komanda. Ateityje jų skaičius turėtų didėti.
Suomijos ir Estijos gamtinių dujų sistemų operatorės spalio 8 dieną pranešė užfiksavusios neįprastą slėgio sumažėjimą dujotiekyje „Balticconnector“ ir dėl to nutraukė dujų tiekimą juo.
Spalio 10-ąją Suomija paskelbė, kad apgadintas ne tik dujotiekis, bet ir ryšių kabelis tarp NATO narių Suomijos ir Estijos. Helsinkis pareiškė, kad „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla.
Suomijos policija antradienį paskelbė, jog, turimais duomenimis, dujotiekį apgadino nutrūkęs kinų konteinerinio laivo inkaras.
