Ką pasiūlė Etninės kultūros taryba?
Spalio mėnesį savivaldybių švietimo skyrius pasiekė Etninės kultūros globos tarybos raštas dėl Helovino šventimo mokyklose, raginant nešvęsti šios šventės.
Tarybos pirmininkės Dalios Urbanavičienės teigimu, jei senovėje Helovinas mirusius pagerbdavo, šiandien ši šventė yra išsikreipusi ir kelia grėsmę tradicinėms šventėms kaip Vėlinės.
„Įsisiūbavo visa šita siaubo industrija, apsirengti vampyrais ir visais kitais tais siaubūnais, tarsi jais pavirstant, kas daugelyje tų prigimtinių tradicijų, kurios yra labai išmintingos... negalima susitapatinti su blogiu“, – teigė D.Urbanavičienė.
Etninės kultūros tarybos pirmininkės teigimu, savarankiškas Helovino minėjimas mokyklose kelia klausimų, ar liks vietos Vėlinių minėjimui ir ar jos bus paminėtos tinkamai.
„Jeigu mokyklos pradeda masiškai pačios organizuoti – ne su Vėlinėmis supažindinti, kuo mes čia ypatingi, nes ten irgi daug ko mes nežinome, daugybė yra svarbių papročių, tai yra meilės artimiesiems šventė, meilės savo protėviams šventė, ir tai šventė – pats pavadinimas yra su šventumu susieta, ar ne?“, – sakė D.Urbanavičienė.
Helovino minėjime įžvelgia ir tolerancijos ugdymą
Net ir po šių rekomendacijų, yra mokyklų, kurios pasirinko minėti abi šventes. Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Remigija Kalendienė sako, kad galima rasti būdų, kaip vertinti ir etninę kultūrą, ir priimti kitas kultūras.
„Pirmiausiai siekiame supažindinti mokinius su etnine kultūra, jos savitumą parodyti. Kita vertus, dar XVI amžiuje, Renesanso epochoje, Mikalojus Daukša sakė, kad priimti svetimas kultūras, svetimą kalbą yra labai gražu, bet gėda savosios nemokėti. Todėl mes, ugdydami ir savo kultūros atstovą, ir modernų jauną žmogų, kuris pažintų pasaulio kultūras, tolerantišką asmenybę, mes, na, šiek tiek to dėmesio skyrėme ir minėtinai Šiurpių šventei“, – sakė mokytoja R.Kalendienė.
Tiesa, Helovino minėjimas šioje mokykloje kilo moksleivių iniciatyva, tačiau buvo išdiskutuota kartu su mokytoja.
„Tai iniciatyva kilo iš pačių mokinių ir aš paklausiau – ar jūs nemanote, kad tai gali užgožti lietuviškas Vėlines? Mokinių taryba, kuriai aš vadovauju, kuruoju, sakė – mes esam įsitikinę, kad lietuviškų švenčių negali užgožti, na, toksai paminėjimas, tarkime, ir svetimų tų... mūsų kultūrų galbūt ir svetimų dar švenčių“, – teigė R.Kalendienė.
Mokytojos teigimu, moksleiviai jau ne vienerius metus lanko kapus, dega žvakeles ir taip mini Vėlines.
„Tvarko kapus, uždega žvakutes ant apleistų kapų, kurių niekas galbūt neaplankys ir per Vėlines. Po Vėlinių surenkame, irgi eina klasės, surenka žvakučių... na, tuos indelius likusius išdegusių žvakučių. Tai yra klasių socialinė, pilietinė veikla“, – sakė R.Kalendienė.
Moksleiviai: Helovinas etninės kultūros nesugriovė
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) viceprezidentas Emilis Mikulskis teigia, kad Heloviną minintis jaunimas užsienio tendencijomis seka jau nebe pirmus metus, o tai etninei kultūrai nėra pakenkę.
„Ne pirmi metai Lietuvoje yra minimas Helovinas, jaunesni žmonės, moksleiviai ar bet kas kitas jau mini tą Heloviną ir tokiomis jau kitų valstybių tradicijomis, ir kažkaip tai mūsų etninės kultūros vis dar nesugriovė. Ir abejojam, jog tai ir sugriautų“, – teigė LMS atstovas.
Anot jo, tai gana keista, nes yra išsirenkamos tam tikros detalės ir apsimetama, jog egzistuoja tik jos, nevertinamas visas šventės kontekstas ir istorija.
E.Mikulskio manymu, nenoras minėti šios šventės daugiau susijęs su nežinojimu šventės tradicijų, susitelkiant tik į gąsdinančias jos detales.
„Tokios reakcijos parodo, kad mes apskritai kažkokius dalykus, prie kurių nesame pripratę, jau ir vertinsim, kad tai yra kažkas žalingo, bloga darančio“, – sakė Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentas.
