Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas sakė, kad tik priėmus pataisą su Migracijos departamento specialistais buvo sutarta, kad šie operatyviai išsiųs laiškus visiems litvakams, kuriems anksčiau atsisakyta suteikti pilietybę, informuos apie naujovę ir paragins kreiptis pakartotinai.
„Mano žiniomis, susidomėjimas tikrai didelis. Pavyzdžiui, nemažai žmonių kreipėsi į Lietuvos ambasadą Izraelyje. Tikiuosi, kiekvienas prašymas bus išnagrinėtas iš naujo, ir ten, kur įmanoma, priimtas pozityvus sprendimas“, – dienraščiui ministras.
Anot „Lietuvos žinių“, po liepos 6 dienos, kai įsigaliojo pataisa, Migracijos departamentas pranešė gavęs 55 minėtai kategorijai priklausančių asmenų pakartotinius prašymus grąžinti Lietuvos pilietybę.
Kaip jau skelbė BNS, nuo pernai lapkričio dėl pasikeitusios teismų praktikos Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantys tarpukariu iš Lietuvos išvykę žydai ir jų palikuonys ėmė sulaukti neigiamų atsakymų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo.
Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai rėmėsi teismų praktika, kad pilietybę galima atkurti tik tiems asmenims, kurie šalį iki nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui ar tokio režimo persekiojimo. Lietuvos pareigūnai pabrėžia, kad tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje žydai persekiojimo nepatyrė.
Dėl to kilus pasipiktinimui, Seimas birželį pataisė įstatymą, jame numatė, kad pilietybė atkuriama „išvykusiam“, o ne „pasitraukusiam“ asmeniui. Įstatymo rengėjai tikisi, kad pataisos užtikrins tarpukariu iš Lietuvos išvykusių žydų bei jų palikuonių teisę atkurti Lietuvos pilietybę.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais Izraelyje yra pripažinti beveik 900 lietuvių.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.