Brigada Lietuvoje ar Vokietijoje?
Baltijos šalys siekia, kad juose dislokuoti NATO batalionai būtų išplėsti į brigadas. NATO karinis komitetas jau išsakė pritarimą tokiai idėjai, o galutinis sprendimas gali būti priimtas Madrido viršūnių susitikime birželio pabaigoje.
Nelaukdamas Madride vyksiančio NATO viršūnių susitikimo O.Scholzas antradienį Vilniuje paskelbė, kad Vokietija yra pasiruošusi dar labiau stiprinti savo pajėgumus Lietuvoje ir kurti čia „stiprią kovinę brigadą“.
Vokietijos vyriausybės šaltiniai naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė, kad Berlynas Lietuvai skirs vieną kovinės parengties brigadą su maždaug 3 tūkst. karių, kuri prireikus galės būti greitai dislokuota Lietuvos gynybai.
Šaltinių teigimu, Lietuvoje nuolat esančių Vokietijos karių skaičius būtų padidintas nuo dabartinių 1000 iki 1500 karių.
Šaltiniai Lietuvoje 15min patvirtino, kad yra informuoti apie tokius planus. Viešai informacija kol kas nekomentuojama.
„Tai reikštų, kad ne visa brigada būtų dislokuota Lietuvoje. Pirmiausia sprendimai turi būti priimti Madrido viršūnių susitikime“, – 15min sakė atsargos pulkininkas, Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas Gintaras Bagdonas.
„Be to, trumpuoju laikotarpiu pilną brigadą būtų sunku priimti, nes Lietuva turi paruošti infrastruktūrą“, – teigė ekspertas.
Vokietija šiuo metu vadovauja tarptautiniam NATO batalionui, kuris pastaraisiais mėnesiais buvo sustiprintas kone dvigubai – nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių skirtingų tautybių karių. Vokiečių jame buvo 966.
NATO Priešakinių pajėgų batalionai Baltijos šalyse veikia nuo 2017-ųjų. Latvijoje už batalioną atsakingi kanadiečiai, Estijoje – britai, Lenkijoje – amerikiečiai. Tos pačios šalys turėtų atsakomybę rūpintis ir brigadų įkūrimu.
-
Prezidentas: NATO sąjungininkės ketina investuoti į Rūdninkų poligono infrastruktūrą
-
NATO vadovas pasikalbėjo su Turkijos lyderiu apie Suomijos ir Švedijos narystę bloke
-
Iš NATO – svarbus signalas dėl brigados Lietuvoje dislokavimo
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki brigados
Daugiau karių – daugiau rūpesčių
Brigadoje paprastai gali būti nuo 3 iki 5 tūkst. karių, ji susideda iš 3-7 batalionų ir turi papildomus priskirtus pajėgumus, pradedant žvalgyba ir logistika ir baigiant elektroninės kovos bei oro gynybos priemonėmis.
Kuriant brigadą NATO pagrindu, savo pajėgumus Lietuvoje turėtų stiprinti ir kitos daugiatautį batalioną sudarančios šalys – Belgija, Norvegija, Nyderlandai, Islandija ir Čekija.
Vienos brigados dislokavimas rotaciniu pagrindu reikštų, kad iš viso tam turėtų būti paskirtos bent trys brigados – įprastai rotuojantis vienas dalinys būna Lietuvoje, antras ruošiasi, o trečias ilsisi.
Pajėgumų klausimas daugiausia galvos skausmo kelia latviams, nes Kanados pajėgumai yra riboti, todėl latviai siekia kuo tvirtesnio įsipareigojimo NATO lygiu. Lietuviai tuo tarpu neatmeta galimybės su vokiečiais bendradarbiauti ir dvišaliu lygiu.
Kol kas neaišku ir tai, kokių valstybių pajėgos sudarytų brigadą. Neatmetamas ir variantas, kad vieną iš batalionų į tarptautinį darinį galėtų skirti ir Lietuva.
Siekdami priimti daugiau sąjungininkų šalyje, Lietuva dar turi išspręsti jų apgyvendinimo bazių, amunicijos sandėlių bei kitus infrastruktūros klausimus. Daugėjant sąjungininkų aštrėtų iki šiol ir taip gana aštrus poligonų pratyboms klausimas.
Dalį šių iššūkių Lietuva jau ėmėsi spręsti – atkurtas Rūdninkų poligonas, statomos bazės sąjungininkams, dalį dar teks išspręsti.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, sustiprintas karinis dalinys Lietuvoje turėtų būti suformuotas per „metus-pusantrų“. Antradienį vykusio susitikimo metu jis O.Scholzui akcentavo, kad Lietuvai reikėtų turėti bent dar vieną batalioną „nuolatinėms pratyboms“, šalia jau esančio dabar.
