Trečiadienį į Dreverną atgabentas restauruotas katastrofos ištiktas kurėnas. Juo šeštadienį ketinama leistis į pirmąją kelionę ir plaukti į Juodkrantę.
„Tęsis tai, ką darė mano tėvas, visą gyvenimą faktiškai dirbdamas jūrų muziejuje, jo atminimas bus gyvas, kol bus gyvi šitie laivai“, – sakė kapitono sūnus.
Trečiadienį į Drevernos uostą iš Švėkšnos, kur laivas buvo restauruojamas, atgabentas apie pusę metų rekonstruotas kurėnas. Prie jo darbavosi šį laivą statęs laivadirbys Vaidotas Bliūdžius su komanda. Prie kurėno gimimo anuomet prisidėjo ir šviesaus atminimo kapitonas R.Adomavičius.
Vidurdienį laivas krano pagalba buvo nuleistas ant vandens. Jį garsiniais signalais pasveikino ir kiti Drevernos uostelyje besisiūbuojantys laivai.
V.Bliūdžius pasakoja, jog nors iš pažiūros atrodė, kad laivas nebuvo stipriai apgadintas, tačiau darbo būta nemažai. Remontuoti teko ne tik audros padarinius, bet ir tvarkyti laiko padarytą žalą, mat kurėnas pagamintas prieš dvidešimt metų. Meistrai tvarkė ąžuolinį korpusą, kurio dalių būta ir išpuvusių, teko pasidarbuoti ir ties pušiniu dugnu. Laivadirbiai pagamino naują stiebą iš eglės medienos.
„Šiandien mes jį nuleisim. Pažiūrėsim... Vis tiek jis medinis, kažkiek vandenį gali leisti, sužiūrėsim visą burių sistemą, sutvarkysim. Aš manau, kad galės savaitgalį jau plaukti. Per pačią katastrofą jis nebuvo kažkaip labai stipriai apgadintas, tiesiog kurį laiką marių audros mėtomas, bet viskas išlikę, tik ragas, vainiklentė nauja, švertai dingę, atsikabino. Po to viskas buvo tvarkoma, kas buvo išgedę. Vis dėlto, dvidešimt metų laivui yra daug, daug detalių yra supuvę“, – sakė laivadirbys V.Bliūdžius, primindamas, kad anksčiau šie laivai buvo naudojami žvejybai, kelionei į turgų, taip pat šienui parsigabenti iš Rusnės į Neringą. Tai buvusi puiki susisiekimo priemonė.
Vis dėlto, dvidešimt metų laivui yra daug, daug detalių yra supuvę, – sakė laivadirbys.
Leisis į pirmą kelionę
Planuojama, jog šeštadienį rekonstruotas kurėnas leisis į pirmą kelionę Juodkrantės link. Simboliška, jog prie vairo stos kapitono sūnus Romualdas. Jo tėvo vardas įamžintas ant suremontuoto kurėno vairo.
Kalbėdamas apie pirmąjį plaukimą kurėnu, Lietuvos jūrų muziejuje, kaip ir jo tėvas, dirbantis sūnus Romualdas sako, kad emocijos užlieja dvejopos. Viena vertus džiugu, jog tėčio darbai ir toliau bus įprasminami, kita vertus užlieja ir slegiantys jausmai.
Planų ateičiai turima daug – dalyvavimas ekspedicijose, paraduose. Nors laivas priklauso Lietuvos jūrų muziejui, jis netaps tik eksponatu.
„Jis plaukiodavo nuo pat pradžių. Yra plaukęs ekspedicijoj ne vienoj aplink Kuršių marias, nusileidęs Nemunu ne kartą, dalyvavęs Nacionalinėje ekspedicijoje, kitose ekspedicijose. Amsterdame yra plaukęs per didžiausią laivų paradą Europoje, yra Latvijoje buvęs, Rusijoje. Į Kaliningradą porąkart esam plaukę. Tai tie planai ambicingi. Kai jau yra faktiškai sutvarkytas ir gali dar ne vienus metus plaukioti ir, tikiuosi, viskas bus gerai, vykdys misiją – plaukimai, regatos, populiarins Pamario kultūrą ne tik paraduose, bet, manau, ir plaukimuose. Gal jaunimą ugdysim, pritrauksim prie medinio burinio laivyno tradicijų sužinojimo, puoselėjimo“, – kalbėjo kapitono sūnus.
