Prieš centrinius savivaldybės rūmus susodinti manekenai privertė stabtelti daugelį Laisvės alėja ėjusių kauniečių. Dalis jų spėjo, jog tai yra akcija, kurią surengė dabartine valdžia nepatenkinti žmonės. Kiti garsiai svarstė, jog sėdintys kostiumuoti manekenai vaizduoja Seimo narius.
„Pilietiškumas yra gyvas ir visa apimantis. Pažvelkime į mūsų politikus, ką matome? Matome sėdinčius politikus, kurie įprastai sutinkami valstybinėse įstaigose. Dabar jie perkeliami į viešąją miesto erdvę, kur vyksta nuolatinis judėjimas, tačiau jie – nejuda. Figūrų sustingimas puikiai atspindi jų nekitimą, kurį sąlygoja ne tik politikai, bet ir visa visuomenė. Nes politikai yra mūsų pačių ir visuomenės atspindys. Šios instaliacijos tikslas yra kalbėti apie pilietišką visuomenę ir tai, ką mes galime padaryti dėl geresnio rytojaus. Kviečiu žiūrovą savo mintimis prisijungti prie pilietiškumo pamokos. Kiekvienas žmogus turi suprasti, kad pilietinė visuomenė prasideda nuo vieno veiksmo: pakeisi save, ir tai jau bus labai daug“, – tokį aprašymą praeiviai galėjo rasti greta manekenų.
Nuotraukoms su begalviais manekenais išplitus po interneto platybes paaiškėjo, jog ši meninė instaliacija yra vienos Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto studentės diplominis darbas, pavadintas „Pilietiškumo pamoka“.
„Pilietiškumo supratimo ir apraiškų mūsų visuomenėje yra labai mažai. O tai paskatina valstybės tarnautojų aroganciją ir atotrūkį nuo eilinių Lietuvos piliečių. Tad mums visiems reikėtų ugdyti pilietiškumo daigus. Aktyviau dalyvauti bendruomenės ir tautos gyvenime. Bendradarbiavimo įgūdžiai lemia visuomenės išsaugojimą, perduodant kultūrinius idealus, vertybes ir elgesio modelius. Dialogas tarp valstybės ir asmens yra būtinas, nes kitaip krinta pasitikėjimas, mažėja patriotizmas. Ar politikai, priimdami įstatymus, galvoja apie tokius kaip aš ir mano interesus“, – apie savo darbą pasakojo Vaidotė Žilinskaitė.
Visus meninės instaliacijos kostiumus pagal užsakymą siuvusi ketvirto kurso studentė tvirtino, jog tai buvo jos bandymas išreikšti savo nuomonę bandant lavinti kritinį žmonių mąstymą.
„Kritiško mąstymo nereikėtų suvokti neigiamai, kaip kažko kritikavimo. Jį reikėtų suvokti kaip gebėjimą analizuoti, analitiškai mąstyti, užduoti klausimus ir gebėti situaciją matyti iš šalies. Akivaizdu, kad to mums šiuo metu tikrai trūksta“, – kalbėjo V.Žilinskaitė.
