„Sužinojus apie kratas, sulaikymus, frakcija siūliau bendradarbiauti su teisėsauga, o nepereiti į puolimą, kaip madinga Lietuvoje. Siūliau atlikti partijos vertinimą ir auditą. Siūliau, kad nariai, kurie aktyviai dalyvauja, nedelsiant nutrauktų ryšius su viešosiomis įstaigomis, per kurias duodama parama. Tas ir buvo padaryta“, – liudydamas Vilniaus apygardos teismo posėdyje penktadienį sakė V.Gailius.
Kaip liudytojas jis apklausiamas koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.
Prokurorai teigia, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis davė 106 tūkst. eurų kyšį E.Masiuliui už koncernui naudingų sprendimų priėmimą Seime.
Abu kaltinamieji tikina, kad pas E.Masiulį rasti pinigai – 90 tūkst. eurų – buvo R.Kurlianskio paskola. Didelės grynųjų sumos rastos per kratą.
Byloje tarp daugelio epizodų minimas Greitųjų kreditų įstatymo pataisų registravimas ir svarstymas.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis kaltinamas bandęs neteisėtai paveikti politikus, kad šie priimtų kai kurias nuostatas liberalizuojančias įstatymo pataisas, nes Lietuvos banko pasiūlytas reglamentavimas buvo pernelyg griežtas.
Teisėsaugos duomenimis, byloje kaltinamas eksparlamentaras Šarūnas Gustainis už iš R.Kurlianskio gautą kyšį registravo pateikto įstatymo pataisą. Jis siūlė sušvelninti Lietuvos banko įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimą ir patikrinimo reglamentavimą bei balsavo už šį projektą. Įtariamo kyšio suma siekė 8,7 tūkst. eurų.
„Dėl minimo greitųjų kreditų įstatymo – dar man dirbant policijoje, Panevėžio kriminalinės policijos vadovu, mačiau kritinę situaciją, buvo bumas sukčiavimų. Kreipiausi į Lietuvos banką ir siūliau griežtinti tvarką, bet gavau antausį iš banko, kad čia ne mūsų reikalas“, – prisiminė V.Gailius.
Jis sakė, kad prieš kreditų įstatymo liberalizavimą kategoriškai pasisakė jis pats ir Seimo narys Kęstutis Glaveckas.
Teisėsauga įtaria, kad bylos kaltinamasis, buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis per politikus siekė „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimo Seime svarstant įstatymus ne tik dėl vartojimo kreditų, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo, bet ir bandė paveikti Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos priėmimą.
„Utenos kelias – jo reikia žmonėmis, bet kaina...“, – teismui sakė V.Gailius.
Jis prisiminė, kad peržiūrėjo informaciją internete apie panašius projektus Lenkijoje, Vokietijoje ir pamatė, kad tokių darbų kaina gali būti gerokai mažesnė. Todėl balsuodamas Seime V.Gailius susilaikė.
Apie būtinybę atnaujinti kelią Vilnius–Utena pradėta kalbėti 2013 metais, 2014 metais Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė pritarė, kad jis būtų įgyvendintas viešosios ir privačios partnerystės (PPP) būdu, o Seimas po ilgų diskusijų jam pritarė tik 2015-ųjų pabaigoje.
Anksčiau skaičiuota, kad 13 metų trukmės kelio statybos ir priežiūros projekto vertė sieks 170 mln. eurų. Tačiau 2016-ųjų gruodį pradėjusi dirbti naujoji Vyriausybė iš naujo įvertino projektą ir pernai gegužę Susisiekimo ministerija pasiūlė Kelių direkcijai kelią rekonstruoti ruožais, naudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas. Iki šiol jau paskelbti du projekto rangos konkursai, jų bendra preliminari vertė – apie 44 mln. eurų.
1985 metais pastatyto kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes ji yra sutrūkinėjusi, atsinaujina plyšiai, deformuojasi siūlės.
V.Gailius per ikiteisminį tyrimą liudijo apie tai, kad 2016 metų pavasarį R.Kurlianskis buvo užsiminęs dėl galimos paramos prieš tais metais vykusius Seimo rinkimus, bet jis pagalbos atsisakė.
Prieš kelias savaites Liberalų sąjūdžio narys V.Gailius buvo išrinktas Joniškio rajono meru ir atsisakys Seimo nario mandato.
„Man jokios paramos nereikia, pastarieji rinkimai man kainavo 1,2 tūkst. eurų“, – pareiškė V.Gailius.
Politinės korupcijos byloje R.Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Kaltinamieji kaltės nepripažįsta ir teigia, kad tyrimas vykdytas tendencingai.
Byloje be R.Kurlianskio korupcija kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E.Masiulis, buvęs Seimo narys Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.
