15min primena, kad balandžio 27 dienos vakarą Kaune, Europos prospekte, esančioje pėsčiųjų perėjoje automobilis „Audi“ partrenkė 13 metų mergaitę su šuniuku. Keturkojis žuvo vietoje, o mergaitė dėl daugybinių sužalojimų paniro į komą. Ji buvo gydoma Kauno klinikų vaikų reanimacijoje.
„Mūsų pirmosios trys paros reanimacijoje buvo protokolinės, be jokio planinio gydymo, nes buvo kovojama už Pijos gyvybę. Toliau laukė vaikų neurochirurgijos skyrius, daug narkozių, tyrimų. Čia ilgą laiką buvome dar komoje su abiejų kūno pusių nevaldymu“, – pirmadienį dukters gydymo ypatumus pristatė V.Vosylė.
Šiuo metu jos dukra sveiksta trečio lygio reabilitacijoje. „Su atminties sutrikimais, kairės pusės paralyžiumi, epilepsija ir kitais sunkiais liekamaisiais pažeidimais“, – skaudžius traumos padarinius mergaitės organizmui vardijo mama.
Nesapnavo net košmare
Visa tai ji pasakojo ne šiaip sau. Pristatydama dukters būklę moteris tarsi pagrindė savo sprendimą liepos 6 dieną kreiptis į Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos Kauno skyrių, prašydama nustatyti Pijai neįgalumą ir įvertinti specialiuosius poreikius.
Praėjus kelioms savaitėms, pirmadienį, moteris sulaukė skyriaus vedėjo Romualdo Raugelės skambučio.
„Neįgalumo jūsų dukrai neduosime“, – V.Vosylę informavo tarnybos atstovas. Tai išgirdusi V.Vosylė tiesiog apstulbo.
„Taigi, mielieji, mano dukra visiškai sveika!!!!“ – su didele ironijos doze konstatavo V.Vosylė.
Negi telieka emigruoti?
Emocijas nustūmusi į šalį V.Vosylė pateikė argumentus, kodėl siekia dukrai neįgalumo nustatymo.
„Kadangi po tokios sunkios traumos reikia slaugyti dukrą ir su ja būti 24/7 režimu, eiti į darbą nebegaliu. Kada vėl galėsiu dirbti... nežinau. Todėl jau tris mėnesius gyvename be pajamų šaltinio“, – skelbė moteris.
Be to, pasak jos, neturint neįgalumo nekompensuojami dukrai reikalingi specialūs batai ir kiti įmantresni įtvarai, nėra galimybės kreiptis dėl neįgalumo technikos.
„Konkrečiai šiuo metu mums reikalinga tualeto kėdė, kurios 3 lygio reabilitacijoje tokio amžiaus vaikui nėra, o iš techninės pagalbos neįgaliųjų skyriaus ir negaliu prašyti. Specialaus, patogaus, pritaikyto neįgaliojo vežimėlio kažkokia dalis kompensuojama tik praėjus 6 mėnesiams nuo neįgalumo nustatymo. Nekompensuojami vaistai, nepritaikyta švietimo sistema ir t.t.“ – V.Vosylė galėtų tęsti ir toliau.
Nesulaukusi realios pagalbos sudėtingu šeimai metu ji tegali retoriškai klausti: „Kokia čia sveikatos, socialinė sistema? Kur mes gyvename ir ar aš turiu kovoti dėl to, kas priklauso mano dukrai? Gal visgi emigruoti iš Lietuvos, nes mes juk esame sveikos...“
V.Vosylė viena augina dvi dukras – Pija turi jaunesnę seserį.
Vadovaujasi aprašais ir kriterijais
Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos Kauno skyriaus vedėjas R.Raugelė tikino žmogiškai puikiai suprantantis dėl dukters gerovės kovojančią motiną. Tačiau jis pabrėžė, kad tarnyba neįgalumų nedalija. Neįgalumas nustatomas, remiantis tam tikrais aiškiai apibrėžtais kriterijais.
„Šiuo atveju mes net nevertinome pacientės būklės, nes dar neišnaudotos visos reabilitacijos priemonės, be to, šiuo metu gydymas yra tęsiamas. Tai yra stacionarinis ligonis, kurio sveikatos būklė dar nėra stabili, ji keičiasi“, – aiškino R.Raugelė.
Jis atkreipė dėmesį, kad nuo avarijos, kurios metu buvo sunkiai sužalota mergaitė, praėjo vos 2,5 mėnesio.
„Kaulų lūžiams tai yra toks kritinis laikas, kai režimas dar reikalauja apriboti judesius, o tai irgi turi įtakos specialiųjų poreikių nustatymui. Darbingumo ar neįgalumo lygis vertinami ir nustatomi, kai praeina ūmus kokios nors ligos ar traumos laikotarpis. Tik tada galima nustatyti ir tinkamai įvertinti susirgimo pasekmes pagal aprašo kriterijus“, – kalbėjo R.Raugelė.
„Suprantu mamą, suprantu jos poziciją“
Penktadienį tarnybos specialistai esą kalbėjosi su siuntimą neįgalumui nustatyti užpildžiusia gydytoja neurologe: „Ji irgi laikosi nuomonės, kad forminti dokumentus dar anksti, nes pacientės būklė savarankiškumo požiūriu keičiasi. Tačiau gydytoja siuntimą išrašė mamos prašymu. Specialistai siuntime paprastai įvardija traumų pasekmes, o dabar gydytoja yra įrašiusi tik ūmios ligos kodą.“
R.Raugelė akcentavo, kad perėjoje automobilio parblokšta mergaitė patyrė sunkią politraumą.
„Praėjo per mažai laiko. Dabar dar niekas negali pasakyti, kaip bus toliau, kaip liga progresuos. Nėra specialistų išvadų apie traumų pasekmes, yra tik neurologinės būklės aprašymas. Šiuo atveju reikėtų traumatologo, rentgenologo išvadų dėl visų lūžių. Žinoma, kad buvo lūžę dubens kaulai, vadinasi, turi būti išvados, ar jie sugijo, ar ne. Koks pacientės judrumas, judėjimo sutrikimai. Be to, reikia psichologo ir psichiatro vertinimo dėl galvos smegenų traumos pasekmių. Viskam yra vertinimo kriterijai. Ir iš visų šių aspektų susideda neįgalumo nustatymas“, – procesą nupasakojo R.Raugelė.
Anot skyriaus vedėjo, šiuo atveju, kai dar neišnaudotos visos gydymo ir reabilitacijos, kuri truks iki rugpjūčio 1 dienos, priemonės, tarnyba negali tinkamai įvertinti pacientės neįgalumo ir specialiųjų poreikių.
„Suprantu mamą, suprantu jos poziciją. Tačiau noriu pabrėžti, kad niekas nesako, jog mergaitei nebus nustatytas neįgalumas. Pabaigus gydymą ir reabilitaciją gydytojai surinks, apibendrins ir mums pateiks visus duomenis. Tada bus ir sprendimas“, – kalbėjo R.Raugelė.
Pirmas adresatas – socialinis darbuotojas
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė su sunkumais susidūrusią mamą ragina kreiptis į seniūnijos, kurioje gyvena, socialinį darbuotoją.
Dirba ir psichologai, kurių konsultacija gal praverstų mamai, patiriančiai milžinišką stresą.
„Jis turi informaciją apie visas paslaugas ir galimybes. Yra galimybė gauti ir pagalbą namuose pagal poreikius, yra dienos ir užimtumo centrų, bendradarbiaujame su nevyriausybinėmis organizacijomis. Yra teikiamos kompleksinės paslaugos šeimai, susidūrusiai su laikinomis krizėmis, sunkumais. Dirba ir psichologai, kurių konsultacija gal praverstų mamai, patiriančiai milžinišką stresą“, – kalbėjo J.Baltaduonytė.
Ji užtikrino, kad kilus nesklandumų su valstybės institucijomis dėl vežimėlio, tualeto kėdės ar kitų būtinų priemonių, Kauno miesto savivaldybė bendradarbiaus ir tarpininkaus, kad padėtų savo gyventojams.
„Tačiau kol kas mergaitė yra reabilitacijoje, vadinasi, ją stato ant kojų ir stengiasi kiek įmanoma padėti, kas gyventų kiek įmanoma pilnavertišką gyvenimą. Tačiau jei kils bėdų, tikrai ieškosime kompromisų“, – sakė J.Baltaduonytė.
Sprendimą peržiūrės dar kartą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, norėdama išsiaiškinti situaciją.
„Svarbu pabrėžti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ne atsisakė suteikti neįgalumą vaikui, bet, remdamasi teisės aktais, nutarė kol kas nevertinti neįgalumo, nes dar nėra baigtas mergaitės reabilitacinis gydymas, sveikatos būklė kinta, dar nėra panaudotos visos medicininės ir specialiosios pagalbos priemonės. Neįgalumas bus nustatytas baigus gydymo procesą“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė.
Nepaisant to, jos teigimu, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius dar kartą peržiūrės šį sprendimą.
„Taip pat svarbu pabrėžti, kad techninės pagalbos priemonių suteikimas nėra susijęs su neįgalumo nustatymu – žmogus gali kreiptis į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą ir gauti reikiamą pagalbą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau susisiekė su centru ir paprašė, kad šio centro Kauno skyrius susisiektų su mergaitės mama bei jai padėtų. Kai šeimą ištinka nelaimė ir dėl šios priežasties ima trūkti pajamų, padėti gali savivaldybė, kurioje žmogus gyvena. Savivaldybė, įvertinusi šeimos pajamas, gali skirti piniginę paramą net išimties tvarka”, – kalbėjo E.Samoškaitė.
