Nuo sausio pirmosios vaistinis nėštumo nutraukimas, kuris yra panašus į natūraliai įvykusį persileidimą, gali būti pasirenkamas iki devynių nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui.
Tam tikslui skirtus receptinius vaistus moteris gali suvartoti pasirinktu laiku ir vietoje.
Nors žmogaus teisių aktyvistai sveikina medikamentinio aborto įteisinimą, tačiau atsiranda ir tokių, kurie bando įbauginti moteris ir atgrasyti nuo nėštumo nutraukimo pasakodami apie ateityje neva nutiksiančias komplikacijas.
Vienas populiariausių klaidinančių teiginių apie nėštumo nutraukimą – ateityje neva gresiantis nevaisingumas.
Tačiau abortas paprastai neturi įtakos moters galimybei vėl pastoti.
2018 m. parengtoje ataskaitoje „Abortų saugumas ir kokybė Jungtinėse Amerikos Valstijose“ skelbiama, kad įvertinus nėštumo nutraukimo procedūros saugumą ir kokybę nenustatyta jokio ryšio tarp aborto ir antrinio nevaisingumo, t. y. nesugebėjimo pastoti ar išnešioti kūdikio.
Taip pat nenustatyta jokio ryšio tarp aborto ir padidėjusios priešlaikinio gimdymo grėsmės vėlesniuose nėštumuose.
Remiantis 2013 m. JAV atliktų statistinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad ankstyvajame moters amžiuje atliktas abortas nesusijęs su didesne persileidimo ar ektopinio nėštumo (nėštumo komplikacija, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina ne gimdos sienelėje, bet kitame audinyje, pvz., kiaušintakyje) rizika.
Australijos Nėščiųjų konsultavimo centro (Pregnancy Advisory Centre) mokslininkai teigia, kad šiais laikais specialistų stacionare atliktas abortas itin retai susijęs su būsimu nevaisingumu.
Tik mažai daliai moterų kurį laiką po aborto negrįžta mėnesinių cikliškumas.
Viena reta išimtis gali pasitaikyti tais atvejais, kai po chirurginio aborto procedūros, vadinamos dilatacija ir kiuretažu, gimdoje dėl infekcijos atsiranda randų.
Ši būklė vadinama Ašermano sindromu, kuris gali sukelti pasikartojančius persileidimus arba sunkumus pastoti.
Ašermano sindromas yra sąaugos gimdoje, atsirandančios po intervencijų į gimdą – buvusių procedūrų, ilgalaikio spiralės naudojimo.
Randai gimdoje – neįprasta komplikacija, būdinga ne tik abortus pasidariusioms moterims.
Pacientėms dilatacijos ir kiuretažo procedūros gali būti atliekamos po nepilnų persileidimų ir tais atvejais, kai jos pagimdo kūdikį, bet neišstumia visos placentos arba jos dalies.
Rizika susirgti Ašermano sindromu taip pat gali padidėti, jei žmogui buvo atlikta operacinė histeroskopija, jis yra sirgęs dubens infekcijomis arba buvo gydytas nuo vėžio.
-
„Abortui nėra jokio medicininio poreikio“: kodėl tokia nuomonė – toli iki tiesos?
-
Medikamentinis abortas – nuo kitų metų: Lietuva tarp paskutinių Europoje
-
JAV plečiama galimybė įsigyti aborto tablečių vaistinėse
-
Lenkiją supurtė skandalas: išprievartautai neįgaliai mergaitei atsisakyta daryti abortą
-
Baltieji rūmai teigia, kad aborto tablečių draudimas būtų pražūtingas
-
Baltieji rūmai smerkia Floridos įstatymo projektą, kuriuo iš esmės būtų uždrausti abortai
Nėštumo nutraukimo būdai
Taip vadinamas chirurginis abortas – nedidelės apimties operacija, kurios metu specialiais instrumentais dilatatoriais (plėtikliais) išplečiamas gimdos kaklelio kanalas, kad į gimdos ertmę būtų galima lengvai įstumti specialų instrumentą kiuretę ir atlikti kiuretažą – išgrandyti gimdos kūno gleivinę.
Ši intervencija pacientei atliekama bendrosios nejautros sąlygomis. Po jos moteriai taip pat keletą dienų gali pasirodyti kraujo ar kraujingų išskyrų iš lyties takų bei gali būti jaučiamas skausmas pilvo apačioje.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) medikamentinį nėštumo nutraukimą skelbia efektyvia ir saugia chirurginio nėštumo nutraukimo alternatyva.
Medikamentinio nėštumo nutraukimo atlikimui gydytojas skiria du medikamentus, kurie yra geriami skirtingu metu pagal poreikį prižiūrint gydytojui. Abu medikamentai yra įtraukti į PSO būtiniausių vaistų sąrašą
Tai yra pažangesnė ir mažiau rizikinga procedūra. Nereikia narkozės, nereikia gultis į ligoninę, viskas įvyksta pacientės namuose.
Medicinos leidinio „Best Practice & Research: Clinical Obstetrics & Gynaecology“ duomenimis, ankstyvo medikamentinio aborto komplikacijos yra itin retos ir nekelia grėsmės moters sveikatai ar gyvybei. Bendras šių komplikacijų rodiklis yra 0,22 proc.
Mirtingumas nuo medikamentinio aborto sukeltų komplikacijų yra labai mažas.
Remiantis JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) duomenimis, 2000-2018 m. laikotarpyje JAV buvo atlikta 3,7 mln. medikamentinių abortų ir užfiksuota 13 moterų mirčių, t.y. 0,35 mirties atvejų 100 tūkst. abortų.
Šiuo metu medikamentinis abortas taikomas keliose dešimtyse pasaulio šalių, tarp jų – JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Graikijoje, Islandijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, o nuo sausio jau ir Lietuvoje.
Mitas apie krūties vėžį
Informacijoje, kurią lietuvių kalba platina net Šiaulių visuomenės sveikatos biuras, tvirtinama, esą moterims po aborto rizika susirgti krūties vėžiu išauga 30 proc., o negimdžiusios – net 50 proc.
Tačiau tai nėra tiesa. Nėra įrodymų, kad abortas sukelia krūties vėžį. Dešimtmečius atliekami tyrimai neparodė jokio priežastinio ryšio tarp šių dviejų reiškinių.
1997 m. mokslo žurnale „New England Journal of Medicine“ buvo paskelbtas Danijoje atliktas tyrimas, kuriame analizuota 1,5 mln. dalyvių.
Rezultatai iškalbingi – remiantis nacionalinių registrų informacija, nenustatyta jokio ryšio tarp abortų ir krūties vėžio.
Amerikos vėžio draugija šį tyrimą vadina didžiausiu ir, tikėtina, patikimiausiu tyrimu šia tema.
Teiginys apie tai, kad tarp nėštumo nutraukimo ir krūties vėžio rizikos yra priežastinis ryšys, greičiausiai atsirado dėl hipotezės, kad hormoniniai pokyčiai, kuriuos sukelia nėštumo nutraukimas, gali padidinti moters polinkį sirgti krūties vėžiu.
Atlikus tyrimus nustatyta, kad taip nėra. Tačiau prielaida pagrįsta realiu hormonų poveikiu, kurie keičiasi visą moters gyvenimą, taip pat ir nėštumo metu, ir, pasak JAV Nacionalinio vėžio instituto, gali turėti įtakos galimybei susirgti krūties vėžiu vėlesniame amžiuje.
Apie sąsajas tarp nėštumo nutraukimo ir krūties vėžio kalbama 1996 m. atliktoje analizėje, kur, anot Guttmacherio instituto, sujungti daugelio klaidingų tyrimų rezultatai ir padaryta išvada, kad abortai didina vėžio riziką.
Užuot rėmęsi medicininiais įrašais, tyrėjai klausė moterų, ar joms kada nors buvo darytas abortas, tačiau, ekspertų teigimu, tokia metodika pati savaime sukelia šališkumą.
Keliuose kituose tyrimuose, paskelbtuose po Danijos tyrimo, taip pat padaryta išvada, kad dirbtinis abortas nėra susijęs su padidėjusia krūties vėžio rizika.
Skaičius mažėja
Praėjusių metų spalį Statistikos departamento paskelbti Higienos instituto duomenys rodo, kad Lietuvoje dirbtinių abortų skaičius nuolat mažėja.
Nėštumo nutraukimų, tenkančių tūkstančiui 15–49 metų amžiaus moterų, nuo 2017 metų sumažėjo maždaug trečdaliu. 2017 metais šis rodiklis siekė 6,9 atvejo, 2021 metais – 4,7 atvejo.
Per minėtą laikotarpį daugiau nei trečdaliu sumažėjo ir bendras dirbtinių abortų skaičius: nuo 4294 atvejų 2017-aisiais iki 2735 atvejų 2021-aisiais.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė teigė, jog niekas nėra įpareigotas analizuoti statistikos susijusios su reprodukcine sveikata, todėl skaičiai yra be vertinimo, analizės.
Tačiau jos teigimu, abortų mažėjimą galima sieti su reprodukcinio amžiaus moterų skaičiaus mažėjimu, kontraceptikų vartojimu, geresniu visuomenės informavimu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
