„Iš karto po liūties absoliučią daugumą nuotėkų sudarė lietaus vanduo, kuris tekėjo į upę, tačiau pasibaigus lietui, didžiąją dalį pradėjo sudaryti buitinės nuotekos – tai, ką mes išleidžiame į kriauklę arba klozetą“, – žurnalistams sakė „Vilniaus vandenų“ atstovas Antanas Bubnelis.
Upės gatvėje esančią siurblinę ketvirtadienį ryte užplūdo vamzdžiais atitekantis liūties vanduo, siurblinė nebepajėgė jo pumpuoti į Vilniaus nuotekų valyklą ir, persipildžius avariniams rezervuarams, buvo užpilti bei nustojo dirbti siurbliai.
„Valykloje esantis rezervuaras gali keletui valandų subalansuoti nuotėkų kiekį. Tačiau liūtis buvo tokia stipri, kad rezervuaras buvo užpildytas ir vanduo pliūptelėjo į aukščiau esančią siurblių patalpą. Siurbliai buvo užpildyti ir sustojo jų darbas“, – sakė A.Bubnelis.
Sustojus siurbliams nuotekos iš siurblinės automatiškai pradėjo tekėti į Neries upę. Preliminariais duomenimis, šiuo metu jų teka maždaug po 1,5 tūkst. kubinių metrų per valandą.
„Projektuojant siurblinę buvo numatyta, kad jeigu ypatingai staigiai padidėja liūtis, tuomet nuotekos automatiškai gali pradėti tekėti į upę, bet taip įvyksta ypatingai retai. Šis įvykis tiek ypatingas, kad nepakako to išleidimo į upę“, – teigė A.Bubnelis..
Jo teigimu, įvykio vietoje dirba keliasdešimt specialistų, taip pat keli mobilūs siurbliai, kuriais yra išpumpuojamas vanduo iš siurblinės.
Nusausinti patalpą, jo teigimu, planuojama per artimiausias keletą valandų. Vėliau specialistai atnaujins siurblių darbą ir nuotakos į nuotekų valyklą vėl bus pradėtos pumpuoti įprasta tvarka. Tai tikimasi padaryti dar ketvirtadienį.
Suvaldžius avariją, teigė A.Bubnelis, bus įvertintas į Nerį patekusių nuotekų kiekis, ir ši informacija bus perduota aplinkosaugininkams. Jie įvertins, kokia žala buvo padaryta gamtai.
Tiksli avarijos priežastis, „Vilniaus vandenų“ atstovo teigimu, bus nustatyta po tyrimo.
Kitose Vilniaus siurblinėse, pasak jo, „situacijų yra įvairių“, bet ekstremalių situacijų nėra.
Pasak A.Bubnelio, yra registruota maždaug 30 atvejų, kuomet ryte siautusi liūtis užpylė rūsius ar „Vilniaus vandenų“ siurblines. Tačiau, jo teigimu, situacija visur yra valdoma.
Iš Upės gatvėje esančios nuotekų siurblinės į Vilniaus nuotekų valyklą pumpuojama maždaug trečdalis Vilniaus miesto nuotekų.
Upės gatvėje esanti nuotekų siurblinė nuotekas į Vilniaus nuotekų valyklą pumpuoja iš Vilniaus senamiesčio, Žirmūnų, Antakalnio ir Baltupių mikrorajonų.
„Šiose miesto dalyse gyvenančių miestiečių prašome maksimaliai sumažinti buitinių nuotekų leidimą į nuotekų sistemą, ypač raginame šiuo metu nenaudoti buitinės chemijos priemonių, pavyzdžiui, skalbimo ar indų plovimo miltelių.
Upės gatvės nuotekų siurblinės projekte numatyta, jog panašiais avarijų atvejais – dingus elektros energijos tiekimui, ar sugedus varikliams – nuotekos keletą valandų gali būti kaupiamos specialiame rezervuare, o tada automatiškai pradeda tekėti iš į upę. Ketvirtadienio ryto liūtis buvo tokia stipri, jog nuotekos užpylė ne tik rezervuarą, tačiau ir virš jo esantį variklių skyrių“, – praneša bendrovė.
„Vilniaus vandenų“ specialistų duomenimis, tai pirmoji tokio tipo avarija Upės gatvėje esančioje nuotekų siurblinėje, kuri buvo pradėta naudoti dar 1975 metais, o suprojektuota ji dar 1968 metais.
„Rezervuaras balansavimo funkciją po reikšmingesnių liūčių atlieka pakankamai dažnai. Tačiau kad neužtektų jo pajėgumų ir būtų užpilti virš jo esantys siurbliai, tai yra pirmas kartas“, – sakė A.Bubnelis.
