Oro erdvės saugos klausimus trečiadienį nagrinėjusio NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad dabartinė europinė nevaldomos erdvės skrydžių tvarka netinka Lietuvoje, kuri yra karo pafrontė.
„Teisinis reguliavimas, kuris susijęs ir su europiniais reglamentais, sudaro tokią pilką zoną, kai iš esmės tokie skrydžiai gali būtų vykdomi, bet jie gali kažkada tapti provokacija ar turėti tam tikrų padarinių, ypač, kai mes esame pafrontės valstybė ir vyksta karas“, – po komiteto posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė L.Kasčiūnas.
Daugiau saugiklių skrydžiams nevaldomoje erdvėje
Seimo NSGK vadovo L.Kasčiūno teigimu, vienas iš siūlymų, kaip būtų galima užkirsti kelią galimoms grėsmės, yra siaurinti nevaldomą oro erdvę bei įvesti daugiau saugiklių nevaldomoje erdvėje.
„Mūsų oro erdvėj yra G zona, kuri iš esmės nevaldoma, iki trijų kilometrų, ne per strateginius objektus, ne per didžiuosius miestus. Tai šitas lėktuvėlis, žvelgiant formaliai, pakilęs ir skridęs tuo keliu nevaldomoj oro erdvėj, neturėjo pateikt nei skrydžio plano, atsakiklis galėjo būti išjungtas ir nesinaudoti radijo ryšiu. Pagal europinį reglamentą šiai minutei tai nėra joks pažeidimas“, – teigė NSGK pirmininkas.
Pasak jo, Europos Sąjungos reglamentas sukurtas nedideliems rekreaciniams skrydžiams taikos saugioje erdvėje, tačiau kyla klausimas, ar toks reguliavimas adekvatus įvertinus Lietuvos geopolitinę situaciją.
„Variantai, ką galima daryti – mažinti nevaldomą oro erdvę ir plėsti valdomą oro erdvę, kur jau atsiranda kontrolės algoritmai, t. y. skrydžio planas, būtinas radijo ryšys, atsakiklis, jei tu to nepadarai – sankcijos, nuobaudos ir panašiai“, – sakė L.Kasčiūnas.
Pasak jo, susiaurinus nevaldomą skrydžių erdvę taip pat būtų galima „nevaldomos erdvės likučiuose įvesti labai aiškų reglamentą“.
L.Kasčiūnas svarstė, jog tai galėtų būti reikalavimas prieš skrydį užpildyti paraišką internete ar skambučiu apie skrydį informuoti Karines oro pajėgas.
„Pranešti, kad aš, toks ir toks, tokios registracijos orlaiviuku, iš čia kylu, ir oro pajėgoms ramu, kad tai registruotas skrydis, galbūt kažkoks savaitgalinis, kultūrinis pasižvalgymo skrydis. Jei tu neinformuoji, o orlaivis pakyla, į tai atkreipiamas dėmesys ir jis kitaip vertinamas“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Seimo komiteto pirmininkas tvirtino, jog patį reglamentą dėl skrydžių nevaldomoje erdvėje peržiūrėti būtų sudėtinga, bet Lietuvos jurisdikcijoje yra nustatyti nevaldomo skrydžių erdvės ribas.
„Mes galim jas sumažinti nacionaliniu sprendimu, tai yra mūsų nacionalinė jurisdikcija ir mes galim tai padaryt“, – reziumavo NSGK vadovas.
Skrydis – taisyklių pažeidimų rinkinys
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas žurnalistams sakė, kad minimas orlaivis buvo stebimas, tačiau oro pajėgos neturėjo pagrindo imtis priemonių, nes „skrydžių taisyklių pažeidimai neįeina į karinių oro pajėgų užduotis“.
„Šio orlaivio skrydis buvo grynai rinkinys skrydžių taisyklių pažeidimų, bet mes neturėjom juridinės teisės imtis jokių žingsnių“, – sakė Karinių oro pajėgų vadas.
Jis pasakojo, kad orlaivis buvo pastebėtas į pietvakarius nuo Panevėžio Stetiškių aerodromo, ir buvo stebimas iki Lenkijos sienos bei ją kirtus.
„Gal reiktų sumažint nevaldomą G oro erdvę, o likusioj G oro erdvėj skrydžiams besiruošiantys pilotai susisiektų su Karinių oro pajėgų budėtoju, telefonu arba internetu praneštų apie skrydžio laiką, orlaivio registracijos numerį, priklausomybę, piloto vardą pavarę, tuomet, kai pamatytume be žymų skrendantį orlaivį ir ne toj vietoj, kur buvo pranešta, imtumėmės priemonių“, – apie galimas pakeitimus kalbėjo D.Guzas.
Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba žurnalistams teigė, kad „iš civilinės aviacijos perspektyvos“ skrydis nepažeidė taisyklių iki kertant sieną.
„Iš civilinės aviacijos perspektyvos šitas skrydis buvo tinkamas, išskyrus tą momentą, kai jis kirto Lietuvos-Lenkijos oro erdvę. Kiekvienam tarptautiniam oro skrydžiui, kai jis kerta šalių oro ribas, reikalingas skrydžio planas. Toks planas buvo nesuderintas, ir jei jis būtų nekirtęs, o prie kokių Lazdijų apsisukęs ir grįžęs vėl į Panevėžį, jis būtų buvęs be pažeidimo, nes jis būtų vykdomas nevaldomoje erdvėje“, – kalbėjo R.Dilba.
Susisiekimo ministerijos kancleris patvirtino, jog bus sprendžiama dėl nevaldomos oro erdvės siaurinimo, bet sprendimai bus priimti po konsultacijų su specialistais.
„Su institucijoms apsitarsime, tai ne tik politikos, bet ir specialistų klausimas, dabar tikrai nepakomentuosiu (kiek siaurėtų nevaldoma erdvė), bet atrasime kompromisą, tiek tarp mėgėjų, kurie šia veikla užsiiminėja kaip hobiu, ir saugumo“, – sakė R.Dilba.
Planuojamas baudų didinimas
Susisiekimo ministerijos kancleris R.Dilba teigia, jog posėdyje aptarti kontrolės sistemos pakeitimai toliau bus svarstomi tarpinstituciniuose susirinkimuose.
,,Galvosime apie baudų padidinimą, tai galėtų būti kaip viena iš atgrasančių priemonių“, – pasakojo R.Dilba.
Lėktuvas nebuvo pavogtas, juo skrido du pirkėjai
Šiuo metu policija vertina lėktuvo skrydžio bei sandorio teisėtumą.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas teigia, jog pirminė versija, kad lėktuvas buvo pavogtas – nepasitvirtino. Pagal surinktus duomenis lėktuvas buvo parduotas, o juo į Bulgariją skrido du pirkėjai.
S.Briginas teigia, jog kol kas apie keleivių nelegalios kelionės motyvus spręsti dar anksti. Šiuo metu atliekamas įvykio aplinkybių tikslinimas, per dvi dienas žadama priimti sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Kol kas matome ryškius požymius administracinės atsakomybės – skrydžio taisyklių pažeidimus. Orlaivis neturėjo skrydžio leidimo – todėl techniškai skrydžio vykdyti negalėjo“, – pasakojo viršininko pavaduotojas.
Skrydis – per kelias valstybes
Bulgarija praėjusio ketvirtadienio vakarą pranešė, kad iš Lietuvos pakilęs dvivietis lėktuvas be leidimo praskrido virš kelių Rytų Europos šalių ir pritraukė karinių oro pajėgų dėmesį, o paskui buvo paliktas Bulgarijoje nežinomos įgulos.
Bulgarija skelbė, kad iš Lietuvos pakilęs minėtas orlaivis be leidimo buvo įskridęs į Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Serbijos, Rumunijos ir galiausiai Bulgarijos oro erdvę.
Anot Bulgarijos institucijų, dvimotoris lėktuvas „Piper PA-23-250 Aztec“ su dviem žmonėmis neturėjo patvirtinto skrydžio plano, o jo atsakikliai buvo išjungti. Pilotas nereagavo į radijo užklausas ir vizualinius signalus.
Neleistiną skrydį atlikusį lėktuvą Vengrijoje, Rumunijoje lydėjo naikintuvai, kol jis įskrido į Bulgarijos oro erdvę.
